„Vadovu šiaip sau netampama. Žmogus turi parodyti savo darbu bei komunikacijos gebėjimais, kad jis yra tinkamas šioms pareigoms. Yra pastebėta, kad geriau vadovaujamoje pozicijoje pasireiškia žmonės, kurie prieš tai yra ragavę ir žemesnių pareigų darbuotojo duonos. Kitaip tariant, vadovas, kuris pakilo karjeros laiptais (nebūtinai toje panašioje įmonėje), o ne tiesiog iš niekur buvo pasamdytas į vadovus, greičiau randa bendrą kalbą su pavaldiniais, nes jis pats žino, ką reiškia jais būti. Todėl jeigu žmogus šiuo metu užima ne vadovaujančias pareigas, tačiau jų siekia - visų pirma reikėtų puikiai atlikti šiuo metu einamas pareigas, rodyti iniciatyvą, mokėti spręsti susidariusias problemas“, - pabrėžia portalo marketingo vadovė Raimonda Tarėlytė. Siūlo nešvaistyti laiko
Su tokia pozicija sutinka ir verslininkas bei inovatorius Vladas Lašas. Pasak jo, reikia nuolatos rodyti iniciatyvą, jei norite tapti vadovu, mat laikas yra ribotas išteklius siekiant šio tikslo.
„Manau, kad daugelį dalykų galima išmokti. Juk nekalbame apie pasaulinio garso solisto gabumus, kurie turi būti įgimti, tačiau norint groti gerame orkestre daugelis gali, jei nukreipia savo talentą, laiką ir darbą ta kryptimi. Lygiai taip pat ir versle ne tik aktyvus stebėjimas, bet ir dalyvavimas, drąsa suklysti ir greitas pasirinkimas vietos, kurioje nori būti galiausiai atsiperka. Tačiau, jei matai, kad aplinka, kurioje dirbi toli gražu nėra svajonė, nereikia gaišti laiko ir jį panaudoti kuo geriau, mat laiką turime ribotą. Tuo tarpu aplinka, kurioje gali įgyvendinti svajones yra gerokai produktyvesnė, o stengiantis galima atrasti tokių dalykų, kurių net nesitikėjai, kad turi“, - atskleidžia pašnekovas.
Aiškus tikslas ir noras
Telekomunikacijų bendrovės „Tele 2” vadovas Petras Masiulis portalui tv3.lt sako, kad būtent darbas su meile gali padėti ne tik pasiekti vadovo kėdę, bet ir, kaip pastebėjo V. Lašas, pranokti savo paties lūkesčius.
„Pirmiausiai žmogus turi turėti aiškų norą ir tikslą. Tada, jei dirbs su meile savo darbui, jis bus pastebėtas. Žmogus, kuris stengiasi ir daug dirba, demonstruos gerus rezultatus. Labai svarbu, kad darbuotojas dirbtų sąžiningai, neskaudindamas kitų, nes yra toks dalykas kaip Dievo malonė. Jei žmogus lipa per galvas, anksčiau ar vėliau viskas prieš jį atsisuks. Tuo tarpu Dievas laimina darbą, kuris atliekamas su meile. Tada būna taip, kad dirbai vieną darbą, o rezultatas gavosi didesnis“, - patirtimi dalijasi P. Masiulis.
Tuo tarpu R. Tarėlytė svarsto, kad ne visi gali būti vadovais ir vien tikslo gali neužtekti, mat svarbu, kurioje aplinkoje to tikslo yra siekiama.
„Dalį vadovavimo įgūdžių galima išsiugdyti daug dirbant, tačiau žmogus turi pasižymėti ir įgimtomis ar per patirtį susiformavusiomis savybėmis: geras vadovas visų pirma turėtų puikius komunikacijos gebėjimus; būti žmogumi, kuris turi aiškius tikslus ir pakankamai užsispyrusiu, kad jų siektų; jausti aistrą savo darbui. Dar viskas priklauso ir nuo srities, kurioje žmogus siekia būti vadovu. Tarkime, jeigu tai IT sritis, ne mažiau svarbus ir inovatyvus požiūris, ateities tendencijų numatymas“, - sako ji.
Aplinkos įtaka
Su požiūriu, kad kelyje į vadovo kėdę reikia atsižvelgti į aplinka vienareikšmiškai sutinka buvęs ilgametis bendrovės „Teo“ vadovas, dabar vadovaujantis Vilniaus universiteto Tarptautinei verslo mokyklai ir bendrovei bendrovės „Financial Management Group“ Arūnas Šikšta. Jo teigimu, labai svarbu atskirti privatų ir korporacinį verslą, mat čia siekti vadovo pozicijos reikia skirtingai.
„Viskas priklauso nuo to, kokioje aplinkoje yra darbuotojas. Jei jis yra profesionalas ir patenka į tokią įmonę, kuri skatina per 5 ar daugiau metų siekti lyderiaujančias vadybininkų pozicijas ir kurti dar didesnę vertę nei dabartiniai vadovai. Jeigu jie patenka į privatų ar šeimos verslą, tuomet reikia įvertinti įnašą, kurio prireiks, nes neužteks veikti tik iniciatyvos pagrindu, reikės daugiau susitarimo su tuo, kas valdo verslą. Yra tokių pavyzdžių, kur šeimos iš kartos į kartą valdydamos verslą, nebijo įsileisti talentingų žmonių ir jie gali tikėtis gerų pasiekimų. Dar kartą pabrėžiu – yra labai skirtingos aplinkos. Akcijų biržoje kotiruojamos įmonės, kuriose užprogramuota vadovų, valdybų ir akcininkų rotacija, talentingi žmonės gali greičiau tapti vadovais ar būti pastebėti. Privačiame versle yra visiškai kiti karjeros siekimo, vadybos ir lyderystės įrodymo principai“, - pataria A. Šikšta.
