„Šis sprendimas priimtas siekiant apriboti riziką kainų stabilumui“, – paskelbė centrinis bankas po antradienį surengto skubaus posėdžio.
Bankas įspėjo, kad infliacinis spaudimas tebedidėja, ir pripažino, kad bankas rizikuoja 2024 metais nepasiekti savo infliacijos tikslo, jei kainos ir toliau didės dabartiniu tempu.
„Jei infliaciją skatinanti rizika stiprės, pagrindinė palūkanų norma gali būti papildomai padidinta“, – sakoma centrinio banko komentaruose, kuriuos vėliau paskelbė Rusijos naujienų agentūros.
Kitą kartą centrinis bankas pagrindinę palūkanų normą turėtų svarstyti rugsėjo 15 dieną.
Mažėjant Maskvos eksporto pajamoms, didėjant importui ir augant karinėms išlaidoms, rublis JAV dolerio atžvilgiu nuo metų pradžios iki antradienio prarado apie 30 proc. savo vertės.
Infliacija taip pat atkakliai laikosi aukštuose lygiuose, nors centrinis bankas sugriežtino pinigų politiką – liepos mėnesį metinė infliacija siekė 4,3 procento.
Maskvos biržos duomenys parodė, kad tuoj po sprendimo dėl palūkanų normos rublio kursas nusilpo JAV dolerio atžvilgiu, tačiau vėliau nusistovėjo ir 13 val. 34 min. vietos (ir Lietuvos) laiku sudarė apie 98,19 rublio.
„Palūkanų normos padidinimas rubliui daug nepadės“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše įspėjo ekonomistas Dmitrijus Polevojus.
Jis pridūrė, kad rublio kursas gali ir toliau demonstruoti padidėjusį kintamumą, svyruodamas „normaliame“ 85–95 rublių už dolerį intervale.
Pirmadienį Rusijos valiutos kursas nusirito iki daugiau kaip 100 rublių už JAV dolerį, o tai vieną Kremliaus patarėją paskatino valstybinėje žiniasklaidoje paskelbtame straipsnyje viešai sukritikuoti „laisvą pinigų politiką“.
Rublio kurso kritimas ir didėjanti infliacija sukėlė nuogąstavimų, kad gali nukentėti paprastų rusų pragyvenimo lygis.
