„5 sovietiniai rubliai atitiktų 1,4 euro centą“, – tikina Lietuvos banko Eurosistemos operacijų skyriaus viršininkė Ramunė Arust.
Ji teigia, kad pagal centrinio šalies banko nurodytus piniginių vienetų keitimo santykius 1 000 sovietinių rublių būtų lygūs 2 eurams 90 centų.
„Sovietiniai rubliai mokėjimo priemone buvo iki 1992 m. spalio 1 d.. Tada į apyvartą buvo išleisti laikini pinigai – talonai. Buvo nustatyta, kad pakeitus piniginio vieneto „rublis“ pavadinimą į „taloną“, piniginio vieneto dydis nesikeičia, o įvedus litą, piniginio vieneto dydis pakinta tokiu santykiu, kokį nustato Lito komitetas.
Litas mokėjimo priemone mūsų šalyje buvo nuo 1993 m. birželio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.“, – trumpą pastarojo meto valiutų kaitos istoriją mūsų šalyje išdėstė R. Arust.
Anot Lietuvos banko atstovės, sovietinio rublio kursą euro atžvilgiu apskaičiuoti nėra sunku. 1 000 sovietinių rublių yra lygu 1 000 talonų, nes 1992 m. būtent tokiu santykiu okupacinės valdžios valiuta buvo keičiama į laikinąją.
1 000 laikinųjų talonų lygu 10 litų. Na, o 10 litų lygu 2,90 euro.
„Tačiau noriu pabrėžti, kad tai nėra sovietinio rublio keitimo kursas šiandien. Tai yra tik perskaičiavimo santykis, kuris parodo, kiek jūs šiandien turėtumėt eurų, jeigu būtumėt keitę rublius į talonus, talonus į litus, o po to litus į eurus nustatytais santykiais, tuo metu kai jie buvo keičiami.
Šiandien, nei Lietuvos bankas, nei, mūsų žiniomis, koks kitas bankas sovietinio rublio į kitas valiutas nekeičia. Bet Lietuvos bankas litus į eurus keičia nustatytu kursu ir šiandien, ir įsipareigojęs tai daryti neribotą laikotarpį ateityje“, – priminė R. Arust.
Ji pridūrė, kad sovietinių rublių arba talonų radusiam žmogui patariama ieškoti žmonių, besidominčių numizmatika ar istorija, ir jiems siūlyti įsigyti senųjų valiutų.
Paklausta, ar banko specialistai gali nustatyti bent apytikslę sovietinių rublių perkamąją galią eurais, pašnekovė tokią galimybę įvertino kritiškai.
„Oficialiai vertinti piniginių vienetų perkamą galią nėra mūsų kompetencija, teisės aktai to nenumato. Bet kuriuo atveju vertinant piniginių vienetų perkamą galią reikėtų pasirinkti metodą ar palyginamąjį turtą, pavyzdžiui, lyginti pagal aukso ar kitų valiutų vertę, prekes ar jų krepšelį, tačiau tokį pasirinkimą galima būtų visada būtų užginčyti. Juk laikui bėgant, keičiasi ne tik valiutų, bet ir prekių bei kito turto vertė“, – aiškino specialistė.
Lietuvos banko atstovų teigimu paklausimų dėl sovietinių rublių pastaraisiais metais gaunama mažai, o ir dažniausiai klausiama kiek viena ar kita sovietinių rublių suma būtų lygi eurais.
Tiesa, daug dažniau lietuviai pradėjo teirautis dėl egzotinių valiutų, tokių kaip Omano rialas, Kosta Rikos kolonas, Namibijos doleris ar Mianmaro kijatas, ir euro santykių. Pastarųjų Europos Centrinis bankas ir Lietuvos bankas neskelbia ir nenustatinėja.
