„Vien per pirmus keturis šių metų mėnesius dėl užliejimų žalas išmokėjome 2,2 tūkst. klientų, iš jų net 1,7 tūkstančio gyvena butuose. Vidutinė užpylimo žala siekia 535 eurus, tačiau net keliasdešimt klientų pastaraisiais metais dėl užliejimo patyrė žalų, kurių sumos skaičiuojamos nuo 10 iki net 50 tūkst. eurų. Iš viso apsidraudusiems klientams dėl užliejimų vien šiemet „Lietuvos draudimas“ atlygino 1,2 mln. eurų nuostolių. Ir nors nekilnojamąjį turtą apsidraudusių klientų skaičius kasmet auga, užliejimų žalų procentas išlieka stabilus – nelaimė gali ištikti bet kada ir bet ką, užliejimai vyksta ir karantino metu“, – sako didžiausios šalyje draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas.
Specialistas priduria, kad didžiausias užliejimų procentas fiksuojamas senos statybos, prieš 45 metus ir seniau, pastatytuose daugiabučiuose. Palyginimui, daugiabučių, statytų po 2000-ųjų, gyventojai su tokiomis nelaimėmis susiduria kone perpus rečiau.
Nukenčia ne tik sienos, bet ir daiktai
Nors naujų daugiabučių butuose užliejimai vyksta rečiau, būtent naujos statybos daugiabučių gyventojų patiriamos žalos dėl užliejimo yra didžiausios. Nuostolių vidurkis čia siekia apie 750 eurų, kai senesnės statybos namuose vieno užliejimo vidutinė žala yra maždaug perpus mažesnė. Tam įtakos turi ne tik lubų, sienų ar grindų apdailos būklė, bet ir kitas nukentėjęs turtas – baldai, paveikslai, namų elektronika.
Trečdaliu atvejų, kai įvyksta užliejimas, nuo vandens nukenčia ne tik šeimininkų, bet ir kaimynų turtas. Nors butuose užpylimų žalos nepalyginamai dažnesnės nei nuosavuose namuose ar kotedžuose, tačiau vidutinė žala, įvykus užliejimui name ar kotedže, yra 20 proc. didesnė nei vidutinė žala bute.
„Dalis žmonių rinkdamiesi buto ar namo draudimą galvoja tik apie lubas, sienas ir grindis, tačiau dažnu atveju būtent dėl namuose esančių daiktų sugadinimo patiriama didesnė žala. Pavyzdžiui, vanduo gali sugadinti televizorių, kompiuterį ar kitą brangų įrenginį“, – pastebi A. Gimbickas.
Žalos dydį lemia ir buto vieta – užliejimui įvykus viršutiniame daugiabučio aukšte, vanduo gali prasiskverbti net per kelis aukštus. Nesvarbu, namas senos ar naujos statybos. Tokiu atveju nelaimės kaltininkui tenka rūpintis ne tik savo buto remontu, bet ir atlyginti kaimynų patirtus nuostolius, kurie gali siekti ir keturženklius ar net penkiaženklius skaičius. Draudimas kaimynų patirtą žalą atlygina tik turint civilinės atsakomybės draudimą.
Tikras siaubas – karštas vanduo ir nuotekos
Jei trūkusi klozeto žarnelė ir butą užliejęs šaltas vanduo skamba nemaloniai, tai – anaiptol ne blogiausias scenarijus.
„Ypač pavojingas – karšto vandens išsiliejimas, nes tokiu atveju, be įprastų nuostolių, dažnai atsiranda ir žmonių sveikatai kenksmingas pelėsis. Jį panaikinti ir sudėtinga, ir brangu. Dar didesnių nuostolių gali pridaryti nuotekų išsiliejimas – tokiais atvejais jau nepakanka tik išvalyti ar išdžiovinti patalpų, tenka viską keisti“, – įspėja A. Gimbickas.
Laikas užliejimo atveju – didžiausias priešas, nes kuo ilgiau nepastebėtas tekės vanduo, tuo didesni bus nuostoliai. Todėl ekspertas pataria išvykstant iš namų užsukti ir patikrinti vandens čiaupus, dar geriau – užsukti karšto ir šalto vandens įvadą į butą. Taip pat vertėtų iš elektros tinklo išjungti elektros prietaisus, nes jie gali būti sugadinti, jei patalpas užlietų kaimynai. Šie patarimai ypač aktualūs dabar, artėjant vasarai, kuomet daug žmonių planuoja atostogas, todėl į vandens avariją dažniausiai sureaguojama pavėluotai.
Taip pat A. Gimbickas atkreipia dėmesį, kad išvengti užliejimų rizikos gali padėti tvarkinga ir prižiūrėta santechnikos įranga, kurios būklę vertėtų reguliariai patikrinti. Įvertinti derėtų ne tik butuose esančias vandentiekio, šildymo ir nuotekų sistemas, bet ir viso namo vamzdyno būklę – kelis dešimtmečius tarnaujantys vamzdžiai gali būti susidėvėję, todėl daugiabučių gyventojams vertėtų susitarti dėl vamzdyno atnaujinimo ir priežiūros.
