„Abejoju, ar tai bus prie manęs (ardoma rusiška geležinkelio vėžė – ELTA). Atsakymas toksai, ar šiandien reikia ardyti – na, nereikia ardyti, nes šiandien iš esmės visas Lietuvos geležinkelių riedmenų parkas yra ant tos vėžės ir pastatytas. Ką reiškia jį nuardyti? Tai reiškia, kad mes sugriausime visą savo infrastruktūrą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė E. Sabutis.
„Žiūrint į ateitį – taip, būtų gerai, kad pereitume prie europinių vėžės standartų, tačiau tai nėra tik bėgiai. Tai daug įvairių klausimų, ties kuriais, beje, ir dirbame. Tai, kad vien pereitume prie pasiaurintos vėžės, dar nereiškia, kad visi klausimai išspręsti: yra aibė teisinių klausimų – ir techninių, ir technologinių, kuriuos lygiai taip pat reikia išspręsti. Nes susiaurinti bėgius – tai reiškia, kad mes ir visus riedmenis turime pakeisti. O tai yra tikrai ne vieno šimto milijonų investiciją. Tą mes turime daryti, bet, aišku, tą turime išsidėlioti laike“, – dėstė ministras.
ELTA primena, kad 2022 m. vasarį prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuvoje buvo diskutuojama, ar reikėtų atsijungti nuo rusiškos geležinkelio vėžės. Šia vėže kroviniai Lietuvos teritorija gabenami į Kaliningradą.
Pastaroji rusiška vėžė yra platesnė nei naudojama Europos Sąjungoje.
„Rail Baltica“ vėže iki 2030 metų sujungti Lietuvą ir Lenkiją
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis mano, jog realu, kad europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“ iki 2030 metų bus nutiestas tarp Lietuvos ir Lenkijos, nes ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje ji bus nutiesta, tikėtina, vėliau.
„Visų pirma, ką mes turime sau atsakyti, ar jis realus Lietuvoje ir Lenkijoje. (...) Mums reikia atsakyti į klausimą, ar iki 2030 metų mes sugebėsime užtikrinti, kad nuo Lenkijos ir pilnai per Lietuvą mes turėtume šitą ruožą“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė E. Sabutis.
„Lietuvai aktualu, kad iki 2030 metų jis būtų bent jau Lietuvoje“, – pridūrė ministras.
E. Sabutis pabrėžė, kad šis projektas yra itin svarbus nacionaliniam saugumui.
„Mes žiūrime ypatingai per nacionalinio saugumo prizmę. Tai buvo akcentuota ir mano, tai buvo akcentuota ir prezidento, – kad pagrindinis dalykas į kurį turime akcentuotis, yra ne tik krovinių vežimas, ne tik keleivių vežimas, bet ypatingai karinių krovinių gabenimas pasinaudojant „Rail Baltica“. Tai žiūrint per šitą prizmę 2030 metai yra tikrai šauktukas ir ta riba, į kurią reikia orientuotis“, – kalėjo E. Sabutis.
Jis pranešė, kad Lenkija jau paskelbė rangovo konkursą dėl 100 kilometrų „Rail Baltica“ vėžės tarp Balstogės ir Elko tiesimo.
„Lenkijoje, berods, praeitą savaitę buvo paskelbta žinia, kad nuo Balstogės iki Elko jau bus tiesiamas šimto kilometrų ruožas, nuo Elko iki Lietuvos sienos nėra jau labai daug“, – sakė E. Sabutis.
Lenkijos žiniasklaida sausio 7-ąją skelbė, kad Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytojos „PKP Polskie Linie Kolejowe“ bendrovė „PKP Polskie Linie Kolejowe. Centrum Realizacji Inwestycji“ paskelbė 100 km ilgio geležinkelio ruožo tarp Balstogės ir Elko modernizavimo rangovo konkursą, kurio preliminari vertė – apie 6 mlrd. zlotų (apie 1,32 mlrd. eurų), o darbus planuojama baigti 2029 metais.
Lenkijoje šalia „Rail Baltica“ trasos bus tiesiama ir elektros jungtis „Harmony Link“.
Ministras kalbės su latviais ir estais
E. Sabutis taip pat sakė ketinantis dėl tolesnio projekto vystymo netrukus diskutuoti ir su Latvijos bei Estijos ministrais.
„Su kolegomis iš Latvijos ir Estijos dar tokių platesnių diskusijų aš asmeniškai neturėjau. Buvo tiktai pasikalbėjimai telefonu, šitas klausimas buvo paliestas, bet jau planuojami susitikimai su kolegomis Latvijoje ir Estijoje, tas klausimas yra pats pagrindinis, apie kurį mes kalbėsimės“, – sakė E. Sabutis.
Latvijos prokurorai praėjusių metų gruodį pradėjo tyrimą dėl galbūt netinkamo valstybės lėšų „Rail Balticai“, panaudojimo – speciali Latvijos parlamento komisija nustatė, kad dėl didelio aplaidumo ir nepatvirtintų projekto pakeitimų jo išlaidos išaugo keturis kartus – nuo mažiau nei 6 mlrd. eurų iki beveik 24 mlrd. eurų.
Iš pradžių buvo numatyta, kad „Rail Baltica“ tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos sostinių bus baigta 2025 metais. Tačiau jam smarkiai pabrangus ir gerokai vėluojant paskelbta, kad projekto įgyvendinimas užsitęs iki 2030 metų.
Estija, Latvija ir Lietuva iki šiol turi sovietmečio laikų plačiosios vėžės geležinkelių tinklus.
Baltijos šalys pradėjo įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ tikėdamosi, kad regione, kur gyvena apie šešis milijonus žmonių, atsiras daugiau prekybos ir logistikos galimybių.
