Prasidėjo akcininkų susirinkimai. Todėl, chronometru fiksavus akcijų savininkus ir teises į dividendus, aktyviausieji spekuliantai jomis atsikrato ir traukiasi kitur.
Pokyčiai vis labiau regimi ne tik VVPB. Lietuvoje mažėja paskolų dalinimas, stringa naujų butų rezervavimas, krenta kainos. Nematyti ateityje ženklų, pagyvinsiančių prekybą. Greičiausiai prekeivių laukia liesi metai. Prekiaujama iš esmės tik 2-3 akcijomis. Kita prekyba - tik epizodiška. Pasibaigus metų naujienoms, panašu, kad prekyba gali visai sustoti ar vos siekti 1 mln. apyvartą.
Trečiadienio apyvarta (tiesioginių sandorių nebuvo) – 6 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis – 4/17.
Kritimų diena – didžiausią apyvartą (2 mln. Lt) pasiekusios „Ūkio banko“ (UKB1L) akcijos krito 4,52 proc. iki 3,59 Lt. Investuotojai nusprendė, kad siūlomi 2 centų dividendai akcijai ir 10 proc. akcijų emisija taps tikrove.
Raudonuose laukeliuose atsidūrė ir kitų bankų, energetikos akcijos. Antra pagal apyvartą (870 tūkst. Lt) TEO LT (TEO1L) krito 1,3 proc. iki 2,27 Lt.
Ketvirtadienio apyvarta (tiesioginių sandorių nebuvo) – 2,9 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis – 8/15.
Bendra apyvarta – viena iš menkiausių pastaruoju metu. Daugiausia prekiauta TEO1L vertybiniais popieriais – (apyvarta - 1,7 mln. Lt), kaina kilo 0,88 proc. iki 2,29 Lt.
Kiek aktyviau prekiauta tik „Aprangos“ (APG1L) akcijomis, (apyvarta - 291 tūkst. Lt) ir „Lifosos“ (LFO1L) akcijomis, (apyvarta - 240 tūkst. Lt).
Penktadienio apyvarta (tiesioginių sandorių nebuvo) – 4,1 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis – 8/15.
Dienos lyderiai – TEO1L (apyvarta – 1,2 mln. Lt) – kaina krito 0,44 proc. iki 2,28 Lt ir UKB1L (apyvarta – 1,5 mln. Lt) kaina krito 1,67 proc. iki 3,53 Lt.
SAB1L krito kur kas labiau – 2,7 proc. iki 2,88 Lt, apyvarta siekė 515 tūkst. Lt
Įdomu bus sužinoti, kaip tokioje pesimistinėje rinkoje įvyko Agrowill IPO. Atsargesni linkę akcijas pirkti biržoje - jau patikrintas rinkos psichologijos.
OMXV pokytis neigiamas - 1,31 proc.
Sveikas, liūdesy!
Nors tai gana garsios ir prieštaringai vertinamos Françoise Sagan knygos pavadinimas - pasiskolinome tik jį. Šiuo metu kaip tik vyksta svarbus vartotojų lūkesčių lūžis ir nuotaikų kaita.
Lūkesčius stipriai iškreipia tai, kad gyvename ne uždaros ekonomikos šalyje. Pavyzdžiui bankų noras dalinti paskolas ir rizikuoti gali būti stipresnis, jei esi užsienio banko filialas ir turi skolinimosi liniją. Tai mažina priklausomybę nuo pinigų, kuriuos bankas gali skolintis šalyje.
Vartojimo godumas mažėja. Nors Lietuvoje neturime svarbiausio monetarinės politikos instrumento, o paskolų išdavimas ir nuotaikos valstybėje priklauso nuo užsienio komercinių bankų, palyginti, gana mažų. Būsto pardavėjus ir pirkėjus skiria ne tik skirtingi lūkesčiai dėl būsto. Iš rinkos pasitraukę spekuliantai nebepalaiko likvidumo, todėl pardavimas užtrunka vis ilgiau.
Pasak Registrų centro, IV ketvirtį butų sandorių vertė Vilniuje, kuris sudaro 42 proc. visos šalies butų rinkos, sumažėjo 20,1 proc. Likusioje Lietuvos teritorijoje butų sandorių vertė mažėjo 23,4 proc.
Toks kritimas tik per vieną ketvirtį yra pernelyg staigus, jog būtų ignoruojamas. Panašu, kad komercinių bankų analitikų prognozės ir raminimai įtakos šiam procesui neturi.
Butų kainų kritimas ir lūkesčiai nesiskiria - vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2007 m. IV ketvirtį irgi stipriai krito žemyn:
Kadangi anksčiau būstas nebuvo itin kruopščiai renkamasis, galime turėti naują fenomeną – NT karštinės butus. Tai būstai, kurių kokybė sukurta besirenkantiems butus brėžinyje, o kaina nustatoma lyg retenybių aukcione. Sustojus beatodairiškam pirkimui ir pradėjus atidžiau vertinti kokybę, nemažai ekonominės klasės butų gali nuvertėti daugiau nei 20 proc.
Vartojimo ir namų ūkių investicijų mažėjimą stiprina ir tai, kad visuomenė neištrūksta iš politinių skurdo spąstų – piliečiai, rinkdamiesi ideologijos regimybę ir neracionaliai balsuodami, blogina savo pačių padėtį. Siekdami iš jos ištrūkti renkasi dar vieną radikaliai blogesnį variantą. Todėl siekis reformuoti ekonomiką ir padaryti ją dinamiškesnę ir palankesnę ne tik stambaus verslo iniciatyvai tolsta. Šalyje, kurioje beveik visi ekonomikos reguliavimo svertai priklauso politikams, tai itin svarbu. Mažėjant pigaus kredito „tiekimui“ iš užsienio, optimizmas lengvai išsisklaido.
Gresia ir kiti – infliacijos spąstai, kai nuvertėjančius pinigus nėra kur investuoti. Saugios užuovėjos nematyti -Lietuvoje gana neišradinga finansinių produktų rinka, ne itin imli inovacijoms. Investicijų pasirinkimo stygius gali paskatinti ir emigrantų ekonominį (ne tik politinį) tolimą nuo šalies, pinigus investuojant kitose rinkose. Tai savo ruožtu irgi mažins „vidaus“ vartojimą.
Nors Lietuvoje NT paskolos nebuvo „ginamos“ perkuriant jas antrinėje vertybinių popierių rinkoje kaip JAV, bet paskolų mažėjimas ir butų kainų kritimas rodo tą patį – lėtėjančią ekonomiką ir krentančius lūkesčius.
Pesimistai, berods, buvo realistai.
Pažvelgus į portfelį, tikėtina dar vieno, didesnio kritimo pradžia.
