Bendrovių atstovai vardija, kur surinkti pinigai už abonentinį mokestį galėtų būti išleisti. O Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) sako, kad papildomos kontrolės dėl tokios kainodaros taikymo nesiims. Esą tiekėjai turi teisę nustatyti abonentinį mokestį.
Kiek dabar turi susimokėti gyventojai?
„Ignitis grupės“ Korporatyvinės komunikacijos vadovas Artūras Ketlerius naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad šiuo metu bendrovės taikomas mėnesinio mokesčio dydis skiriasi ir priklauso nuo pasirinkto plano.
„Pasirinkus „Ignitis“ nepriklausomo elektros energijos tiekimo planą „Minimalus“, fiksuojant kainą 12, 18 ar 24 mėn. ir renkantis mėnesio mokestį, jis sieks 1,05 euro, pasirinkus planą „Optimalus“, fiksuojant kainą 12, 18 ar 24 mėn. ir renkantis mėnesio mokestį, jis sieks 1,90 euro, o pasirinkus planą „Išmanus“ ir mėnesio mokestį, jis sieks 1,36 euro.
Atitinkamai elektros energijos kaina už kilovatvalandę pinga 0,5 ct/kWh, 0,9 ct/kWh ir 0,7 ct/kWh“, – kalbėjo pašnekovas.
Tiesa, A. Ketlerius atkreipia dėmesį, kad planus su mėnesio mokesčiu visi klientai gali rinktis „laisva valia“.
„Matome, kad dauguma klientų, kurie sudaro sutartį arba renkasi naują planą, pasirenka planą su mėnesio mokesčiu.
Mėnesio mokestis nėra nei privalomas, nei papildomas, tačiau leidžia mažinti kilovatvalandės kainą, o klientams sutaupyti. Ypač tiems klientams, kurie suvartoja daugiau elektros energijos“, – sako bendrovės atstovas.
Pasak jo, planas su abonentiniu mokesčiu gali būti naudingas tiems klientams, kurių suvartojamos elektros energijos kiekis svyruoja.
„Šiltuoju sezonu vartojama mažiau elektros energijos, o šaltuoju sezonu gerokai daugiau, tad planai su mėnesio mokesčiu padės subalansuoti išlaidas elektros energijai per visus metus.
Pats mėnesio mokestis kaip viena iš alternatyvų pasiūlytas, siekiant atliepti skirtingų klientų lūkesčius ir suteikti didesnį pasirinkimą, kadangi su mėnesio mokesčiu mažėja kilovatvalandės kaina“, – paaiškino A. Ketlerius.
Pasak jo, šiuo metu apie mėnesio mokesčio kainos keitimą nėra svarstoma.
Tuo metu „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas teigia, kad mėnesinis fiksuoto plano mokestis visiems elektros planams ir visiems klientams yra vienodas – 1,50 euro už kiekvieną mėnesį.
Jo teigimu, apie 25 proc. bendrovės klientų turi tokius planus, kuriems dar taikomas ir abonentinis mokestis.
„Abonentinį mokestį pradėjome taikyti nuo šių metų liepos mėnesio. Iš pradžių mokestį taikėme tik keliems planams, tačiau netrukus pastebėjome, kad tokia kainodara yra patraukli klientams.
Tad, atsižvelgdami į klientų poreikius, nusprendėme abonentinį mokestį taikyti visiems elektros planams. Tokius fiksuotus mėnesinius mokesčius taiko ir visi kiti nepriklausomi elektros tiekėjai, nes tai yra vienas iš būdų pasiūlyti klientams dar geresnes kainas“, – kalbėjo M. Kavaliauskas.
Abonentinis mokestis, kaip aiškino M. Kavaliauskas, esą yra dažnas apmokestinimo būdas tiek kitose šalyse tiekiant elektros energiją, tiek mokant už kitas paslaugas Lietuvoje.
„Pavyzdžiui, už geriamojo vandens tiekimo paslaugą ar telefono ryšį tokį mokestį visi mokame jau seniai. Mėnesinis mokestis leidžia pasiūlyti klientams žemesnę kilovatvalandės kainą. Klientas turėdamas elektros tiekimo planą su konkrečiu mėnesio mokesčiu už kilovatvalandę moka mažiau, nei būtų reikėję mokėti jo nepritaikius.
Šis sutaupymo pokytis klientui labai pasijaus tiek ilgalaikėje perspektyvoje, tiek šaltuoju metų laiku kuomet elektros energijos suvartojama daugiau“, – tikino bendrovės atstovas.
M. Kavaliauska taip pat svarsto, kad, įvedus abonentinį mokestį, klientai nustojo lyginti tiekėjų pasiūlymus tik pagal kilovatvalandės tarifo kainą, o dabar atsižvelgia ir į preliminarų galutinės sąskaitos už elektrą dydį.
„Artimiausiu metu neplanuojame didinti abonentinio mokesčio klientams. Mūsų tikslas – išlaikyti esamus ir pritraukti naujus klientus pasiūlant jiems geriausius, jų poreikius ir lūkesčius, atliepiančius pasiūlymus“, – žadėjo bendrovės atstovas.
Elektros tiekėjo „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Julius Areška sako, kad dabar naują elektros tiekimo sutartį sudarantiems klientams yra taikomas 2 eurų mėnesinis mokestis.
„Tai nepriklauso nei nuo sutarties tipo – kintama ar fiksuota kaina – nei nuo sutarties laikotarpio. Tiesa, vis dar turime nedidelį kiekį prieš 3–4 m. sudarytų sutarčių, kuriose buvo numatyti kitokie mėnesiniai mokesčiai pagal tuo metų taikytą kainodarą. Mėnesinis mokestis šiuo metu taikomas maždaug ketvirtadaliui klientų.
Pirmosios sutartys, kuriose buvo numatytas mėnesinis mokestis, atsirado dar 2020 m., tačiau jis buvo taikomas tik kintamos kainos planus pasirinkusiems klientams“, – kalbėjo J. Areška.
Tačiau praėjusių metų spalį toks modelis pasikeitė ir buvo įvestas fiksuotas mėnesinis mokestis visoms naujai pasirašomoms sutartims.
Kaip teigė pašnekovas, taip esą siekiama gerinti teikiamų paslaugų kokybę, prisitaikyti prie klientų poreikių.
„Surenkamos lėšos yra investuojamos į infrastruktūrą, išmaniąsias technologijas technologijas, darbuotojų kvalifikaciją, taip užtikrinant aukštesnės kokybės paslaugas klientams. Taip pat tai suteikia mums galimybę pasiūlyti konkurencingesnes kainas klientams, ypač tiems, kurie sunaudoja daugiau elektros energijos.
Šis modelis yra panašus į bankų taikomą aptarnavimo mokestį ir yra plačiai paplitęs Europoje. Tapome pirmieji tai padarę Lietuvos rinkoje, po to mūsų pavyzdžiu pasiekė ir kiti nepriklausomi tiekėjai“, – kalbėjo J. Areška.
Kontrolės imtis nežada
Už energetikos sektoriaus reguliavimą ir priežiūrą atsakinga Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) tikina, kad elektros tiekėjai jokių rinkos žaidimo taisyklių nepažeidžia.
Todėl, kaip teigė VERT atstovas, kiekvienas tiekėjas turi teisę taikyti abonentinį mokestį savo klientams.
„Įvykus elektros rinkos liberalizacijai, nepriklausomi elektros energijos tiekėjai (NET) gali laisvai siūlyti elektros energijos kainas bei jų apskaičiavimo metodus, tad šie mokesčiai yra galimi ir tiekėjai gali patys spręsti dėl jų dydžio“, – kalbėjo VERT patarėjas viešiesiems ryšiams Lukas Vaigauskas.
Tiesa, reguliuotas atkreipia dėmesį, kad elektros tiekėjai neturėtų piktnaudžiauti tokio mokesčio taikymu ir tai daryti pagrįstai.
„Pastovus mėnesinis mokestis neturėtu būti didesnis nei pastovieji patiriami NET kaštai“, – paaiškino L. Vaigauskas.
Gyventojams taip pat primenama, kad kiekvienas elektros energijos vartotojai gali pasinaudoti VERT skaičiuokle ir palyginti įvairių tiekėjų siūlomus elektros energijos tiekimo planus.
„Jei matomas geresnis variantas, vartotojai gali kreiptis dėl plano pakeitimo. Buitiniams vartotojams elektros energijos tiekėjo ar plano keitimas nekainuoja“, – paaiškino L. Vaigauskas.
Rudenį – nauji išbandymai energetikos rinkoje
Paskutinis vasaros mėnuo laikinai leido atsikvėpti nuo karštų orų, bet ne nuo aukštesnių elektros kainų. Rugpjūtį didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse augo 9,1 proc. iki 10,70 ct/kWh. Tam didžiausios įtakos turėjo ne tik nepastovi vietinė gamyba iš atsinaujinančių išteklių, bet ir jau prasidėjęs pasiruošimas žiemai.
Ateities perspektyvos optimizmo taip pat neįkvepia: panašu, kad vasariški orai užsitęs, o kartu su jais – ir aukštesnės elektros kainos.
Rugpjūčio mėnesį „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje žemiausia elektros kaina buvo -2,42 ct/kWh (su PVM), aukščiausia siekė 49,30 ct/kWh (su PVM), o mėnesio vidurkis – 12,94 ct/kWh (su PVM). Vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 25,58 ct/kWh (su PVM).
Po liepos pabaigoje Lietuvą nusiaubusios galingos audros, rugpjūtį pasitikome vėjuotais orais, kurie pirmąjį mėnesio dešimtadienį padiktavo mažesnes elektros kainas. Štai rugpjūčio 10 d., 23 val., valandinė vėjo generacija šalyje siekė 886 MW. Toks efektyvumas, įprastai būdingas pavasariui, į rinką įnešė įdomybių: rugpjūčio 10–11 d. net 19 valandų energija buvo nemokama arba ją perkant buvo galima gauti iki 10 Eur/MWh arba, kitaip tariant, 1 ct/kWh.
Vėliau vėjas aprimo, o praradimus iš dalies kompensavo kiek atsigavusi saulės elektrinių gamyba. Itin efektyvi vėjo generacija vėl buvo tik rugpjūčio 25-ąją: šią dieną dėl mažos elektros paklausos ir našios gamybos rinkoje 12 valandų vyravo neigiamos kainos. Be to, 14.00 val. fiksuota mažiausia valandinė kaina šiemet, t. y. -19,96 Eur/MWh.
Bendrai Lietuvoje per mėnesį pagaminta 394 GWh žaliosios energijos, kai tuo metu nacionalinis suvartojimas siekė 959 GWh. Susiformavusį deficitą teko patenkinti elektros importu iš kaimyninių valstybių, Švedijos, Latvijos ir Lenkijos tai pat pasitelkiant savo nuosavas dujinės ir kogeneracines elektrines. Įdomus faktas tas, kad naudojant dujas, Lietuvoje buvo pagaminta 62 GWh elektros energijos, ji kainavo vidutiniškiai 143,90 Eur/MWh (be PVM), vėjo – 91,70 Eur/MWh o saulės – 75,10 Eur/MWh. Toks skirtumas susiformavo, nes buvo padengtos vakarinės valandos, kai elektros energijos kaina aukščiausia.
Kaip minėta anksčiau, pagaminta elektros energija naudojant dujas buvo itin brangi. Tai didino kainas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje atitinkamai energijos kaina siekė 12,94 ct/kWh (su PVM) ir 13,05 ct/kWh (su PVM). Prie didesnės šiluminių elektrinių pagaminamos energijos savikainos prisidėjo ir CO2 taršos leidimų kainos, kurios rugpjūtį svyravo apie 71,30 Eur/t, o artimiausiais mėnesiais turėtų suktis aplink 70 Eur/t žymą.
Kalbant apie įtaką elektros kainų augimui regione, negalima pamiršti ir fakto, kad svarbi energetikos jungtis tarp Estijos ir Suomijos „Estlink 2“, kuria į Pabaltijį atiteka pigesnė energija iš Skandinavijos, vis dar remontuojama. Planuojama, kad remonto darbai bus baigti jau rugsėjo 4 dieną.
Tikėtina, kad vasariškos tendencijos tęsis
Atėjęs ruduo, bent kol kas, savo orais toliau primins vasarą. Ilgalaikės prognozės rodo, kad rugsėjis Lietuvoje bus 1,5 °C karštesnis, o kritulių kiekis – 15 proc. mažesnis nei daugiametis vidurkis. Jei prognozės išsipildys, artimiausias laikotarpis numatomas pakankamai šiltas ir sausas, todėl elektros kainos turėtų išlikti panašiame lygyje bei svyruoti apie 10–12 ct/kWh. Šiuo atveju situacija rinkoje priklausys vietinės gamybos iš atsinaujinančių išteklių efektyvumo.
Visgi, šviesusis paros metas neišvengiamai trumpėja, o tai natūraliai didina elektros paklausą. Artėjant šildymo sezonui elektros kainos vis labiau augs. Kitaip tariant, rytinėmis ir vakarinėmis valandomis matysime aukštesnes kainas.
Komentaro autorius V. Fiodorovič.
ka siulai tai ir renkasi.. nes jei nera pasiulymo be mokescio tai ir nesirinks.
