Su tuo susidūrė klaipėdietė Ramunė, kuri susipyko su savo pilnamečiu sūnumi, o šis išsikraustė gyventi atskirai nuo tėvų, savarankiškai nuomodamasis kambarį.
Moterį nustebino tai, kad sūnus nusprendė kreiptis į advokatą ir prisiteisti iš tėvų išlaikymą.
„Ar taip išvis galima? Jis – jau suaugęs, pats išėjo iš namų, nusprendė gyventi savarankiškai. Tai kodėl tėvai jį turėtų išlaikyti? Jis juk bet kada gali pas mus grįžti“, – rašė Ramunė.
Kada tėvai turi išlaikyti pilnametį vaiką?
Advokatas Aleksandras Kovalevskis nurodė, kad paprastai pilnamečiui vaikui materialinė parama reikalinga dėl to, kad jis studijuoja:
„Pilnamečio gyvenimas atskirai nuo tėvų savaime nesuteikia jam teisės reikalauti iš jų išlaikymo. Esant tik tokiai aplinkybei, išlaikymas pilnamečiui vaikui nebūtų priteisiamas.“
Advokatas Romualdas Matonis antrino, kad išlaikyti savo pilnametį vaiką tėvai privalo tik esant įstatyme numatytoms būtinosioms sąlygoms (aplinkybėms), kurių sąrašas yra baigtinis.
Pašnekovai vardijo, kad išlaikymą pilnamečiui vaikui teismas priteisia, jeigu vaikas yra ne vyresnis kaip 24 metų ir:
- yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris buvo nustatytas dar prieš pilnametystę;
- tęsia mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą (pvz., mokosi gimnazijoje);
- mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti;
- studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.
R. Matonis patarė išlaikymo klausimus spręsti geranoriškai, rasti kompromisus, kad tai netaptų teisiniu ginču.
Tačiau, pasak A. Kovalevskio, jeigu nurodytais atvejais tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.
Kokio dydžio išlaikymą prisiteisia pilnamečiai?
A. Kovalevskis nurodė, kad tarp tėvų ir jų pilnamečių vaikų kilę ginčai dėl išlaikymo priteisimo pirmiausia sprendžiami mediacijos būdu – tai yra privaloma.
Ir, jeigu ginčo išspręsti taikiai nepavyksta, tada galima kreiptis į teismą, kur tokia byla gali užtrukti nuo 3 iki 6 mėn.
R. Matonio aiškinimu, jeigu pilnametis mokosi gimnazijoje ar profesinio mokymo įstaigoje, tai pats išlaikymo priteisimas mažai kuo skiriasi nuo išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams.
Skirtumas tik tas, kad pirmu atveju bylą jau turi inicijuoti pats vaikas, kuris nuo 18 metų įgyja pilną civilinį teisnumą ir veiksnumą.
„Išlaikymo dydis tokiems vaikams neturėtų itin skirtis nuo nepilnamečių, kuriems pastaruoju metu teismai paprastai priteisia ne mažiau kaip 300 eurų mėnesiui, o dažnai – ir didesnes sumas“, – atskleidė advokatas.
A. Kovalevskis irgi nurodė, kad priteisiamo išlaikymo dydis priklauso nuo individualių aplinkybių, taigi suma gali svyruoti nuo 300 iki 600 eurų.
R. Matonis atkreipė dėmesį, kad šie pinigai privalo užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius ir turi būti proporcingi tėvų turtinei padėčiai:
„Jeigu vidurinio ugdymo arba profesinio mokymo įstaiga yra toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, vaiko noras gauti didesnį išlaikymą, kad galėtų gyventi atskirai ir pats nuomotis būstą, teisme, mano nuomone, nebūtų pripažintas būtinuoju poreikiu ir vien dėl to didesnio išlaikymo jis negautų.“
Ar reikia išlaikyti vaiką, jei jis turi pinigų?
Vis tik, kai vaikas studijuoja aukštojoje mokykloje, būtinųjų sąlygų, norint gauti tokį išlaikymą, yra kur kas daugiau, pabrėžė R. Matonis.
Advokatai vardijo, kad tokiais atvejais teismai vertina ne tik tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, bet ir vaiko, norinčio gauti išlaikymą, turtinę padėtį, gaunamas pajamas.
Pasak R. Matonio, jeigu, pvz., pilnametis turėtų paveldėto ar padovanoto turto arba jam būtų išmokėta jo naudai tėvų sudaryto draudimo išmoka ar jis pats būtų susitaupęs reikšmingą sumą pinigų, gali būti, kad teismui kiltų pagrįstos abejonės, ar išties poreikis gauti išlaikymą yra būtinas.
Taigi tokiu atveju teismas išlaikymo galėtų nepriteisti arba iš esmės sumažinti reikalaujamą dydį.
Advokatas pažymėjo, kad teismas vertina netgi ir paties vaiko galimybes užsidirbti pačiam.
Anot R. Matonio, tokiose bylose yra būtina įvertinti, ar vaiko studijas galima protingai suderinti su darbu (nesvarbu, kokiu, įskaitant nekvalifikuotą) ar verstis kitokia veikla ir gauti už tai teisėtas pajamas:
„Pastaroji aplinkybė teismuose tiriama ir nustatinėjama itin kruopščiai, nes esant santykinai didelei bedarbystei galima preziumuoti, kad šiuo metu rasti bent jau laikiną darbą arba verstis kitokia teisėta veikla, kuri generuotų pajamas, visiškai ar ir iš dalies patenkinančias būtinuosius vaiko poreikius, daug pastangų nereikia – dažniausiai užtenka noro.“
Piktnaudžiauti išlaikymu nepavyks?
A. Kovalevskis pridūrė, kad teismai vertina ir tai, ar vaikas sąžiningai vykdo savo pareigą mokytis.
O R. Matonis paminėjo, kad teismai atsižvelgia dar ir į tai, ar vaikas studijas pasirinko pagal tėvų ir savo finansines galimybes, ar nepiktnaudžiauja.
Advokatas pabrėžė, kad tokioms situacijoms yra taikomas protingumo principas, kuris leidžia teismams įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nuspręsti, ar išlaikymas studijuojančiam pilnamečiui vaikui apskritai gali būti priteistas.
Jis pateikė pavyzdį – Lietuvoje yra realios galimybės studijuoti vaikui priimtiną dalyką, bet jis (negalėdamas ar nenorėdamas užsidirbti) renkasi studijas Harvarde ir dar nori gyventi Majamyje:
„Tai toks išrankus studentas apie privalomą tėvų išlaikymą gali tik pasvajoti, nes svajoti galima apie viską.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
