Pvz., vilnietė Otilija pasakojo, kad tėvas vaiko išlaikymo nemoka, nes neva neturi jokių pajamų. Tačiau įvairiose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse jis siūlo savo paslaugas, dalijasi, kaip dirba ar važinėja dirbti į užsienį.
Kita sostinės gyventoja Rūta dalijosi, kaip vaiko tėvas jai asmeniškai per pokalbių programėlę „Messenger“ siuntė nuotraukas su krūva grynųjų, norėdamas parodyti, kad pinigų turi, bet vaiko išlaikymo nemokės.
Abi moterys teiravosi, ar su tokia informacija būtų galima kažką daryti, t. y. ar tokie įrašai, nuotraukos ar susirašinėjimai būtų tinkami įrodymai antstoliams ar teismui, siekiant priversti piktnaudžiaujančius tėvus mokėti alimentus.
Kai gresia kalėjimas, pinigai vaikui atsiranda?
Advokatas Dainius Židanavičius nurodė, kad, tėvui ar motinai nemokant priteisto vaiko išlaikymo, iš teismo galima išsiimti vykdomąjį raštą ir kreiptis į antstolį dėl išieškojimo.
Jei yra gaunama antstolio pažyma, kad bent per 3 mėn. skolos išieškoti nepavyko, vaiką auginantis tėvas ar mama su skundu gali kreiptis į policiją.
„Retas žino, kad iš esmės vengimas išlaikyti vaiką yra kriminalinis nusikaltimas, už kurį asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu ar net laisvės atėmimu iki 2 metų. Paprastai pirmą sykį asmuo negauna realios laisvės atėmimo bausmės, nebent jau buvo teistas.
Mano praktikoje, kiek yra buvę atvejų, bylos nepasiekdavo teismo, nes vengiantys vaiko išlaikymo tėvai nenorėdavo gauti teistumo. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, išlaikymo vaikui pinigai stebuklingai atsirasdavo ir būdavo pradedami mokėti“, – pasakojo advokatas.
Vis tik Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė, antstolė Rima Gražienė paminėjo, kad yra atvejų, kai žmogus už vengimą išlaikyti vaiką būna teisiamas po kelis kartus ir net atlieka arešto bausmes, bet situacija nesikeičia, o dėl nelegalaus darbo išieškoti lėšų būna neįmanoma.
Ji pridūrė, kad vienam iš tėvų nemokant išlaikymo šią pareigą perima „Sodra“, kuri 2025 m. kas mėnesį gali mokėti daugiausiai 126 eurus, kuriuos vėliau taip pat mėgina išieškoti iš tėvų, tačiau šimtamilijoninės skolos taip ir lieka neišieškotos.
Įrodymai apie nelegalų darbą – kas tinka?
Anot R. Gražienės, „Facebook“ paskyroje skelbiama asmenukė iš užsienio kurorto, informacija apie asmens vairuojamą, bet mamos vardu registruotą „Lamborghini“ ar kaimynų parodymai, kad asmuo už grynuosius atlieka remonto darbus, savaime dar nėra įrodymas, kad jis turi nelegalių pajamų ir piktybiškai vengia išlaikyti vaikus.
Tačiau ji pridūrė, kad tai gali būti dalis įrodymų grandinėje, kurią nuosekliai sudėliojus jau galima reikalauti, kad asmuo už savo veiksmus būtų nubaustas.
„Įtakos ikiteisminiam tyrimui turi įvairi informacija apie nelegalų darbą. Prokuratūrai galima nesunkiai pateikti įrodymus iš interneto, kad, pvz., išlaikymo nemokantis tėvas galimai gauna pajamas, gyvena prabangiai, keliauja.
Yra reikšmingi visi įmanomi įrodymai: duomenys iš viešų šaltinių, liudytojai, susirašinėjimai“, – vardijo D. Židanavičius.
Jis taip pat paminėjo ir žinutes, kuriose tėvas (ar mama) pats prisipažįsta, kad dirba ir pinigų turi, bet tiesiogiai rašo, kad vis tiek vaiko išlaikymo nemokės, nes tokie veiksmai aiškiai liudija tyčinį vengimą išlaikyti savo vaiką.
Anot advokato, tokios žinutės, pateiktos prokuratūrai, akivaizdžiai veda prie baudžiamosios atsakomybės, taigi labai tikėtina, kad ikiteisminiu tyrimu tai nesibaigs ir byla keliaus į teismą.
Vaiko išlaikymas – ir nelegaliais pinigais?
Paklaustas, ar vaiko išlaikymas gali būti mokamas nelegaliai uždirbtais pinigais, D. Židanavičius patikino, kad vien tai, jog vienas iš tėvų pajamas gauna neoficialiai, nereiškia, kad vaikas neturėtų gauti išlaikymo apskritai.
„Paprastai skyrybų ar vaiko išlaikymo bylose teismas vertina bendrą asmens turtinę padėti, t. y. ne tik jo turimą turtą, bet ir gaunamas visų rūšių pajamas.
Jei paaiškėja, kad žmogus uždarbiauja nelegaliai, teismas vis vien vertina tai kaip pajamas ir galimybes teikti atitinkamą išlaikymą vaikui“, – dėstė advokatas.
Jam antrino ir R. Gražienė, kuri nurodė, kad taikant baudžiamąsias priemones asmuo arba gali pradėti pats mokėti išlaikymo išmokas iš gaunamų nelegalių pajamų, arba oficialiai įsidarbinti.
60 centų atlyginimas – mato, bet nieko nedaro?
Antstolių rūmų atstovė neslėpė, kad tokių atvejų, kai nelegaliai uždirbantys tėvai nemoka priteisto vaiko išlaikymo, tikrai pasitaiko.
Vis tik apie juos antstoliai nebūtinai sužino – nebent apie tai informuoja išieškotojai. R. Gražienė skaičiavo, kad 2025 m. pradžioje išlaikymo išmokos buvo išieškomos iš 46,9 tūkst. asmenų.
„Skolininkų duomenų apdorojimo sistemos „Skolis“ duomenimis, 63 proc. skolininkų šiuo metu niekur nedirba ir negauna jokių legalių pajamų, net ir pašalpų.
Atmeskime nedeklaravusius išvykimo iš Lietuvos, asocialius asmenis ir gausime rezultatą, kad apie 50 proc. visų skolingų žmonių gauna nelegalių pajamų. Nes juk jie negyvena oru!“ – kalbėjo antstolė.
Ji neslėpė, kad tokių skolininkų bylos tiesiog „guli“ sistemoje nuo vieno informacijos apie finansinę būklę patikrinimo iki kito, bet jokių rezultatų nėra, kadangi išieškojimą galima nukreipti tik į oficialias pajamas ir turtą.
„Esama ir tokių atvejų, kai oficialiai deklaruojamos itin menkos pajamos. Pvz., 60 centų mėnesinis atlyginimas arba 90 eurų įmonės vadovo alga. Akivaizdu, kad taip asmenys siekia iki minimumo susimažinti ir mokesčius valstybei, ir išieškomų skolų sumas.
„Sodros“ arba darbdavių pervedamos išskaitos kreditoriams iš tokių skolininkų pajamų per mėnesį dažnai sudaro nuo 1 cento iki kelių eurų. Mūsų valstybinės institucijos puikiai žino šitą situaciją, tačiau reagavimas į pajamų slėpimo atvejus yra labai menkas“, – opia problema dalijosi Antstolių rūmų atstovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!