Prostituciją vienu didžiausiu skaudulių ir labiausiai naikintinų visuomenės ydų įvardija 75 proc. moterų, tačiau už jos uždraudimą pasisako tik 52 proc. stipriosios lyties atstovų – skelbia Lietuvos „Carito“ atliktos apklausos rezultatai.
Tenkina už maistą
„Vyrai nenori naikinti to, kuo patys naudojasi“, – įvertino Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė.
Daugumai (71,90 proc.) apklaustųjų prostitucija asocijuojasi su prekyba žmonėmis, 55 proc. – su smurtu ir išnaudojimu, 38,9 proc. – su narkotikais ir alkoholiu. Tačiau 13 proc. respondentų prostituciją vertina kaip moterų seksualinę laisvę, o 15,6 proc. įsitikinę, kad tai – dideles pajamas nešantis verslas.
Pastarųjų požiūris stulbina „Carito“ darbuotojas, padedančias prostitutėms sugrįžti į normalų gyvenimą.
Pasak projekto koordinatorės Panevėžyje Neringos Ramonaitės, iš septynių šiais metais į socialinių darbuotojų akiratį patekusių 14–22 metų prostitucija užsiimančių apskrities gyventojų kai kurios tenkino vyrišką aistrą tik už maistą.
„Alkoholikų šeimoje augančios nepilnametės į namus pasiimti atvažiuodavo keturi penki vaikinai. Už lytinius santykius mergaitei duodavo pavalgyti ir išgerti“, – „Sekundei“pasakojo N.Ramonaitė.
Norma – keliolika vyrų
Nors jau keletą metų Lietuvoje veikia įstatymas, baudžiantis ne tik prostitucija besiverčiančias moteris, bet ir jų klientus, pasak N.Ramonaitės, sunkmečiu prostitučių gerokai padaugėjo.
Biržų rajono, Lietuvos ir Latvijos pasienyje, pakelėje išsirikiavusios kūnu duoną užsidirbančios moterys – kasdienybė, koordinatorės nuomone, pagimdyta ekonominės krizės.
Su prostitucijos aukomis dirbančių socialinių darbuotojų žiniomis, Lietuvoje su seniausios profesijos atstove praleista valanda klientui atsieina vidutiniškai 50–60 Lt. Tačiau, pasak N.Ramonaitės, tuo besiverčiančių moterų, neturinčių jas terorizuojančių sutenerių, veikiausiai nėra.
„Per dieną prostitutės suteneriui privalo sumokėti apie 300 litų. Bijodamos, kad nebūtų sumuštos ar kitaip su jomis nesusidorotų, jos pačios graibsto klientus, per dieną aptarnauja po 15–30 vyrų“, – pasakojo koordinatorė.
Pasak N.Ramonaitės, Panevėžio „Carito“ globojamos iš Vokietijos viešnamio išlaisvintos šešiolikmetės dienos norma buvo – 16 vyrų. Už valandą su ja klientai mokėjo 50 eurų.
Anglijoje lietuvių seksualinės paslaugos valanda įkainota 50 svarų.
Įbaugintos, dažniausiai asmens dokumentų neturinčios moterys – aukso kasyklos suteneriams.
„Anglijos policija sekė lietuvius vyrą ir žmoną, išnaudojusius keliolika savo tautiečių. Pareigūnai nufilmavo, kaip po nakties sutuoktiniai iš viešnamio išsinešė šiukšlių maišus, prigrūstus banknotų. Su jais nuvažiavo tiesiai į autoservisą pirkti automobilio. Galima tik įsivaizduoti, ką tą naktį patyrė jų išnaudojamos merginos, kol tiek uždirbo“, – pasakojo N.Ramonaitė.
Vis jaunesnės
Teigti, kad prostitucija – darbas, pasak K.Mišinienės, neapsiverčia liežuvis.
„Tai – nevilties išraiška. Deja, prostitucija Lietuvoje klesti“, – mano „Carito“ atstovė. Net ir Marijos žemėje tarp prostitucijos ir pedofilijos nebelieka ribų. Į pagalbą prostitucijos aukoms teikiančią organizaciją kreipėsi vos dvylikos sulaukusi mergaitė, seksualiai išnaudota net ketvertą metų.
Plačiau skaitykite 2010 m. liepos 10 d. „Sekundėje“.
Inga Kontrimavičiūtė
