Kaip rašo „Kauno diena“, gruodį šalies bankai paskelbė didinantys paskolų palūkanas. Jos tampa vis didesne našta Lietuvos bankų klientams.
Gruodį vidutinės tarpbankinės palūkanų normos „Vilibor“, nuo kurių priklauso kintamoji paskolų palūkanų dalis, viršijo 7 procentų ribą. Tai yra didžiausias kilimas nuo 2001 metų balandžio vidurio. Augant „Vilibor“, didėja ir už paskolas mokamos palūkanos, nes jos pridedamos prie banko maržos. „Vilibor“ augimą sukėlė didelė litų paklausa. Lietuvos bankai daugiau paskolų išduoda litais nei kita valiuta, todėl neišvengiamai kyla ir palūkanos.
Anot „Kauno dienos“, finansų analitikų kalbos – taip pat nedžiuginančios. Jau ne vienas jų prabilo apie kitąmet dar sparčiau nei šiemet augsiančią infliaciją. Didėjant infliacijai sparčiau augs ir paskolų palūkanos. Prognozuojama, kad per pirmąjį 2008-ųjų pusmetį infliacija gali šoktelėti iki 10 procentų.
Nors lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis lietuviai skolinasi mažiausiai, vis dėlto auganti infliacija išgąsdino gyventojus, todėl jau senokai pastebima, kad šalies bankai išduoda vis mažiau paskolų. Gyventojai baimindamiesi, kad ateityje nebeišgalės grąžinti kreditų, iš bankų skolinasi vis mažiau. Bankininkai taip pat sugriežtino paskolų išdavimo sąlygas.
Paskolos gyventojams nebebus išduodamos taip lengvai kaip anksčiau ir dėl kitos priežasties – nekilnojamo turto nuvertėjimo, rašo „Kauno diena“.
„Prieš keletą metų, kai būstų kainos tik kilo į viršų, tad paskolos buvo lengviau dalijamos. Juk jei žmogus nebeišgalėtų susimokėti paskolos, pardavus pabrangusį būtą jam užtektų pinigų sumokėti už kreditą. O dabar nekilnojamojo turto kainos nusistovėjo ir netgi krenta žemyn, todėl suteikdamas paskolą bankas labiau rizikuotų“, – paaiškino R.Kutra.
