Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Tęsiantis mūšiams Rytų Ukrainoje, šalies ekonomika vis labiau grimzta į sąstingį, smunka gyventojų perkamoji galia. Rusijai metų pradžioje paskelbus daugumai ukrainietiškų prekių embargą, verslas skaičiuoja milijoninius nuostolius ir ieško kur parduoti produkciją, o į Ivano Frankivsko regioną viliojami investuotojai iš užsienio.
Mėsos gaminių įvairovė Vakarų Ukrainos parduotuvėse, pasak pačių gamintojų, prieš daugiau nei pusmetį buvo skurdesnė nei dabar. Mat apie 60 proc. mėsos produkcijos keliaudavo į Eurazijos muitų sąjungos šalis – Rusiją, Baltarusiją ir Kazachstaną.
Dabar 10–15 proc. kritus gyventojų perkamajai galiai, įmonės neturi kur dėti užaugintų galvijų ir kiaulių. Ekonomikos analitikai prognozuoja, kad metų pabaigoje bendrojo vidaus produkto deficitas sieks 15 proc.
„Muitų sąjungos rinka mums buvo palanki, ėmė daug produkcijos. Dabar gamybos apimtys krito 30–35 proc. Mes negalime taip greitai pereiti į kitas rinkas. Ieškome būdų kaip realizuoti produkciją Moldovoje. Plečiame pardavimus į Ukrainos gilumą, nes Vakarų Ukrainoje pardavimai mūsų netenkina“, – sako AB „UkrLandFarming“ generalinis direktorius Volodymyras Storoženko.
Tačiau su maisto produktais įžengti į kitus regionus, pasak verslininkų, nėra taip lengva. Antai Ivano Frankivsko regione duonos gaminių siūlo apie 200 įmonių – vidaus rinkoje konkurencija milžiniška.
„Tai savotiškas stimulas gerinti gaminių kokybę. Naudojame tokius įrenginius, kurie leidžia taupyti elektros energiją, ir taip išlaikome duonos gaminių savikainą, nekeliame kainų“, – sako Ivano Frankivsko duonos kombinato direktorė Svetlana Krivoručko.
Ivano Frankivsko savivaldybė net ir esant nestabiliai politinei padėčiai šalyje ieško investuotojų iš užsienio ir siūlo lengvatas: atleisti nuo socialinio mokesčio miesto infrastruktūrai gerinti bei žemės nuomos mokesčio, o žemė nuomojama 50 metų.
„Bandome prisikviesti investuotojų. Juos pirmiausia domina žemės sklypai su įrengta infrastruktūra. Investuotojams siūlome netgi tas įmones, kurios laikinai sustabdė gamybą arba bankrutavo, bet turi daug laisvų gamybinių plotų. Ir laisvos žemės naujų gamyklų statybai“, – sako Ivano Frankivsko savivaldybės Prekybos ir investicijų skyriaus vedėja Nadija Karabin.
Rytų Ukrainoje nesibaigia mūšiai, šalies armijai trūksta technikos ir karinės įrangos. Vakarų Ukrainos didžiųjų miestų merai verslui siūlo apleistas gamyklas su karo pramonės gamybos įrenginiais.
„Manau, kad būtina kai kurias valstybines įmones perorientuoti į karinę pramonę. Esant krizei reikia skatinti vidaus rinkas. Juk Rytuose ekonomika sustingusi. Ir kuo greičiau investuoti į žemės ūkį ir atgaivinti“, – teigia Ivano Frankivsko meras Viktoras Anuškevičius.
„Kiekviena įmonė dalį pelno atideda armijai remti. Manau, kad mūsų ekonomiką pats laikas pastatyti ant karinių bėgių, nes Rusija paskelbė karą, – sako Lvovo meras Andrejus Sadovyj. – Noriu padėkoti draugams -lietuviams, lenkams – kurie žino, kas yra Sovietų Sąjunga ir imperinė Rusija, ir dėl to agresoriui įvedė ekonomines sankcijas. Nes kai kurios Europos šalys su didele demokratijos patirtimi – vokiečiai, prancūzai, italai – jie kitaip žiūri į Rusiją, nes Rusijoje jos iš karo pramonės uždirba milijardus pelno“.
Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai priklausanti gamykla jau gamina granatsvaidžius. Kaip skelbia žiniasklaida kitos gamyklos Kijeve pasirengusios gaminti neperšaunamas liemenes, terminius-optinius ieškiklius, bepiločius lėktuvus.
