Projekte dalyvauja, nes jaučiasi naudingas
Pasak Artūro, projekto veiklos tiesiogiai susijusios su jo ankstesne specialybe. Anksčiau staliaus darbą dirbęs vyras sako, kad projektas jį įkvėpė naujiems darbams.
„Dabar turiu minčių, jeigu atsiras tam reikalingų priemonių, pagaminti ką nors įdomaus, vienetinio, pavyzdžiui, naujus, gražius suoliukus virtuvėje, pjaustymo lenteles“, – užsimena pašnekovas.
Projekte jaučiuosi naudingas, akcentuoja Artūras ir pasakoja apie savo paties rankomis pagamintus lauko suolus, darbastalius.
Paklaustas, kaip sutaria su kitais dalyviais, Artūras pabrėžia, kad visi – draugiški, veiklūs, gebantys dirbti ir, kaip pats sako, pamokantys, jei kas nors nepavyksta.
Projekto patirtis – neįkainojama
Kitas projekto dalyvis – Kirilas – prie veiklų sakosi prisijungęs, nes turi laiko, o užsiėmimai yra įdomūs.
„Ta veikla labai įvairi, įgijau įvairios patirties. Aš pats mėgstu imtis darbų, o kiekvieną dieną daromas naujas darbas atneša labai daug galimybių. Tai – neįkainojama patirtis“, – kalba jis.
Projekte kiekvieną dieną dalyviai užsiima nauja veikla, pasakoja Kirilas. Todėl, pastebi jis, teko daryti įvairiausius darbus: „Kai ateinu, pats save skatinu vis naują veiklą išbandyti, pagalvoju, ko man labiausiai reikėtų.“
Kirilas, kalbėdamas apie projekto naudą, akcentuoja, jog naujos veiklos metu įgytus įgūdžius pritaiko kitiems užsiėmimams. Be to, įsitraukęs į projektą dalyvis pastebėjo, kad labiau mėgsta dirbti individualiai, o ne su komanda: „Net keistas įprotis atsirado, nes individuali veikla mane labiau traukia.“
Projekto dalyviams organizuojamos ir veiklos, ir maitinimas
Projektą „Socialinių paslaugų organizavimas Kupiškio mieste socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms“ įgyvendina VšĮ Kupiškio dekanato „Caritas“. Jis yra skirtas Kupiškio gyventojams, kurie neturi darbo, namų, piktnaudžiauja alkoholiu, yra iš dalies ar visiškai netekę gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu, taip pat – dalyvauti visuomenės gyvenime.
Projekto vadovė, VšĮ Kupiškio dekanato „Caritas“ direktorė Jolita Grigienė pasakoja, kad dauguma jo dalyvių – priklausomybę turintys arba benamystę patiriantys žmonės, todėl užimtumas jiems itin svarbus.
„Tomis valandomis užimtumas tikrai didelis, nes be dirbtuvėlių visas kitas valandas tvarkome parapijos aplinką. Žmonės tomis valandomis užsimiršta, galbūt, kad turi priklausomybę“, – svarsto pašnekovė.
Dalyviai čia dirba kaip savo namuose, savo ūkyje, kalba J. Grigienė. Anot jos, projekto metu dalyviams 1–2 kartus per dieną organizuojamas ir maitinimas.
„Dalyvaujantys projekte daro įvairius staliaus darbus, nes toks buvo jų pageidavimas – klausėme, ką jie mėgsta. Kai kurie jaunystėje pagal profesiją dirbo su medžiu, o kai kurie – verslavo medžio dirbiniais“, – pasakoja ji.
Nors dalyvių daugumą sudaro vyrai, prie projekto prisijungti sutiko ir kelios moterys. Jos, pasak projekto vadovės, dirba valgykloje, tvarko aplinką.
Pagrindinis projekto rezultatas – įsidarbinimas. Vis dėlto, apgailestauja pašnekovė, tą pasiekti pavyko tik vienam projekto dalyviui, kuris rado automobilių plovėjo darbą.
„Pats užimtumas irgi yra pasiekimas. Dalyviai tvarko senus bekojus stalus, viską šveičia, blizgina. Nors neretai reikia prižiūrėti, kad darbai būtų atlikti tinkamai, dirbti jie nori. Aišku, kaip ir visur, taip ir pas mus yra tinginių, bet tie, kurie darbštūs, dirba labai gražiai. Jeigu grėbia lapus, tai nei vieno lapelio nepaliks, o jei dirba – tai daro kruopščiai“ – teigia J. Grigienė.
Projektas finansuotas pagal ES fondų investicijų veiksmų programą, kurios tikslas – paskatinti piliečius būti aktyvius, savo miestuose kurti iniciatyvas ir taip mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Daugiau apie galimybes inicijuoti projektus savo mieste ar bendruomenėje www.miestobendruomene.lt.
