Panevėžio mieste ir rajone šiais metais statybos, anot specialistų, tik „juda“: nors statomi tiek gyvenamieji namai, tiek komerciniai objektai, sunkmečio pamokytos įmonės atsargios – tebelaukia pagerėjimo.
Panevėžyje tai vienur, tai kitur šiemet galima išvysti dirbančius statybų kranus, tačiau tokių objektų nėra daug ir jie nėra itin dideli. Miesto Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis sako, kad dabar iš didesnių objektų mieste jau kurį laiką yra tik statomas prekybos centras „Moki-veži“.
Stato, bet nedaug
Kaip pasakojo S. Matulis, praėjusiais metais gyvenamųjų namų projektai dar judėjo iš inercijos, vyko projektavimo darbai, o štai komercinių objektų statyboje buvo staigus kritimas. Specialisto manymu, situacija panaši kaip ir praėjusiais metais – didesnių šuolių nebūta. „Negalėčiau tvirtinti, kad statybų pradėjo gausėti“, – sako Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas.
Kita vertus, negalima ir teigti, kad viskas sustojo. Pasak S. Matulio, šiemet baigtas tvarkyti viešbutis miesto centre, kitame viešbutyje planuojama įrengti papildomai 40 vietų. Kiek sparčiau juda ir gyvenamųjų namų statyba – bene daugiausia privačių namų dabar statoma prie „Babilono“. Tačiau Panevėžys šiuo atžvilgiu nėra išskirtinis – individualių gyvenamųjų namų statyba nesustojusi ir kitur.
„Nei kažkokio atsigavimo, nei numirimo nematau – viskas vyksta be didelės skubos. Iš kitos pusės, gal ir neblogai – miestas geriau tvarkosi“, – mano S. Matulis.
Pagal detalųjį planą trys dideli gyvenamieji namai turėtų iškilti Ainių gatvėje. Kol kas, pasak S. Matulio, suprojektuotas vienas 18 aukštų daugiabutis. Juos statyti ketina danų kompanija, tačiau kada tai vyks, nėra aišku.
Objektai dar neiškilo
Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis taip pat patvirtino, kad šioks toks judėjimas statybų rinkoje vyksta ir rajone. Tiesa, šiemet jų būta gal net mažiau nei pernai.
Šiais metais Panevėžio rajone įvairius statybos darbus vykdė daugiau ryšininkai, vandens tiekėjai – klojo ir atnaujino savo tinklus. Tačiau vyksta ir Ramygalos pramonės parke iškilsiančios gamyklos projektavimo darbai. Užtat joks konkretus komercinis objektas rajone 2010-aisiais taip ir neiškilo.
S. Glinskis nespėliojo, kokia situacija galėtų būti kitąmet: specialisto teigimu, ketinantieji statyti komercinius objektus planus atideda atsižvelgdami į ekonominę situaciją. Pavyzdžiui, prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvė Molainiuose – vienas iš didesnių objektų rajone – taip ir nepradedama statyti.
„Viskas, matyt, priklauso nuo bendros ekonominės situacijos: jei pakils gyventojų perkamoji galia, pirkimas bus didesnis, gal ir atsiras“, – nenorėjo spėti ir šio objekto likimo S. Glinskis.
Atideda geresniems laikams
Nekilnojamojo turto agentūros „Viktauga“ direktorius Mindaugas Vidzėnas taip pat patvirtina: komercinių objektų statybos šiemet beveik nejuda. Bene vienintelė statyba Panevėžyje ir yra jau minėtas prekybos centras „Moki-veži“. „Daugiau nė vieno naujo objekto neatsirado“, – konstatavo ekspertas.
Tiesa, tuščių patalpų pasiūla mieste nemaža, tad įmonėms nelabai yra poreikis statytis naujas. M. Vidzėnas teigė pastebėjęs, kad, pavyzdžiui, sandėlių pirkimą įmonės atideda kitiems metams. Kita vertus, šioks toks susidomėjimas jais jau yra – skambina, teiraujasi.
O štai komercinių sklypų įmonė šiemet praktiškai nėra pardavusi – tik fiziniams asmenims gyvenamųjų namų statybai. „Individualus sektorius po truputį juda“, – bent tuo džiaugėsi agentūros vadovas. Ir susidomėjimas, jo manymu, palyginti su praėjusiais metais, yra maždaug 30–50 proc. didesnis.
„Pernai jis buvo kone nulinis, – sako M. Vidzėnas. – Tokio suaktyvėjimo priežastimi galėtų būti faktas, kad bankai išduoda daugiau paskolų.“
Bene populiariausi dabar tarp panevėžiečių yra nedideli namai – maždaug iki 150 kvadratinių metrų individualūs būstai, kurių kaina svyruoja nuo 210 iki 220 tūkst. litų.
Sklypus su komunikacijomis miestiečiai taip pat pamažu perka.
Tačiau M. Vidzėnas abejoja, ar, pastačius mieste daugiabutį, atsirastų daug norinčiųjų įsigyti jame butus. Nekilnojamojo turto eksperto manymu, žmonės dar gerai pasvarstytų, ar ne geriau už panašią sumą nusipirkti nuosavą namą. „Įvairių žmonių yra – kitiems geriau gyventi bute, bet masiškai naujos statybos butus nelabai kas pirks“, – spėjo verslininkas.
Praeitis negrįš
Korporacijos „Matininkai“ Panevėžio regiono skyriaus viršininkas Valdas Beinoris taip pat teigė negalintis tvirtinti, kad mieste – visiškas statybų štilis.
„Šiokios tokios statybos vis dėlto vyksta, – sako jis, – tačiau dauguma vis dar laukia, nes ši sritis glaudžiai susijusi su kreditavimu.“
Kol kas, V. Beinorio teigimu, nekilnojamojo turto verslas bankininkų vertinamas kaip labai rizikingas.
Komercinių patalpų nuomos rinka, anot V. Beinorio, taip pat nėra apmirusi, tačiau tam, kad patalpos nestovėtų tuščios, teko pakoreguoti nuomos kainas.
„Be to, čia stipriai veikia ir Panevėžiui būdinga specifika: jei šalia nėra automobilių stovėjimo aikštelės, patalpas kam nors įsiūlyti sudėtinga, mat panevėžiečiai įpratę visur vykti ratuoti“, – sako korporacijos „Matininkai“ regiono skyriaus vadovas.
Nepaisant to, rinka juda jau gyviau nei prieš metus ar net pusmetį. „Projektų pridaryta, leidimų, norų yra, bet visi laukia“, – gūžteli pečiais V. Beinoris.
Tiesa, tokio statybų bumo, koks buvo prieš trejetą metų, specialisto manymu, tikėtis sulaukti dar kada nors neverta – to nebebus.
Individualūs sklypai pernai ir šių metų pradžioje įgijo protingą rinkos kainą ir nebėra taip, kai sklypo kaina siekia vos ne pusę namo vertės. „Dilema yra, ar gyventi naujos statybos bute, ar, pridėjus šiek tiek pinigėlių, pasistatyti namą“, – taip dabartinę situaciją apibūdina V. Beinoris. Jo manymu, gyvenamoji statyba – ta sritis, kuri atsigaus pirmiausia.
„Geriau gyventi nori visi, ir ne vienas laukė, kol pasieksime dugną ir atsispirsime, – sako. – Tačiau statyti naujus daugiabučius niekas neskubės, nes lėšos užšaldytos keleriems metams.“
