Rugsėjo 1-osios stebuklą valdininkai pasitiko kaip žemės drebėjimą: staiga pradėtos remontuoti mokyklos bei studentų bendrabučiai. Dėl renovacijos išvarytiems studentams tenka glaustis ir po keturis kambaryje, o moksleiviai kremta mokslus statybų aikštelėse. Bet suaugusieji ramina, kad tai normalu, nes yra valstybių, kur žmonės išgyvena ir dar blogesnėmis sąlygomis.
Gyvena kaip kinai
Rugsėjo 1-ąją švietimo įstaigose pagal tradicijas prasideda ugdymo procesas. Bet Lietuvoje yra kitaip - prasideda masinio remonto metas. Pavyzdžiui, kai kurie į Vilnių atsikėlę studentai sužinojo, kad vietoj žadėto bendrabučio teks keltis į kitą. Mat jis tvarkomas. Negana to, šiems „laimingiesiems“ teks mažiausiai pusmetį gyventi susispaudus su dar dviem ar trimis kolegomis vos keliolikos kvadratinių metrų kambariukuose.
Pavyzdžiui, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) 18-ojo bendrabučio visiška evakuacija užtruks mažiausiai iki gruodžio pabaigos. Bendrabučiui šiltinti, kanalizacijai keisti, apdailai ir kitiems darbams skirta 1,86 mln. litų, o juos panaudoti esą reikia dar šiemet. Tačiau tiek statybininkai, tiek čia nuo rugsėjo turėję gyventi per 400 studentų netiki, kad sausio 1-ąją gyventi čia jau bus galima.
Premija: „kambariokas“ ir 10 litų
Aplinkos apsaugos inžineriją VGTU studijuojanti Jurgita tvirtino, kad studentų nuomonė, ar jie sugebės mokytis tokiomis sąlygomis, niekam neįdomi.
„Niekas net neklausia, ar kelti, ar ne - atneša lovą, ir viskas. Išneša net stalus. O architektams juk ir braižyti kur nors reikia. Mes labai nepatenkinti, juk tie 13 kvadratinių metrų ir dviem žmonėms jau yra mažai. Bet jie to nežiūri, o kainą tiems, kam atkėlė ketvirtą lovą, sumažino vos dešimt litų. Tai juokinga“, - piktinosi Jurgita.
Ji, kaip ir daugelis, nesitiki, kad gyvenimas palengvės nuo kitų metų. Mat anksčiau esą žadėta ir dušus sutvarkyti per savaitę, bet remontas užtruko pusantro mėnesio. Tą pačią specialybę VGTU pasirinkęs Eitvydas sako jau matęs, kaip be jokių perspėjimų į kambarius keliami nauji studentai.
„Jei atkels pas mus - nebus net kur vaikščioti, viską užims lovos. Nežinau, kaip reikėtų gyventi. O ką tada reiškia ta 10 litų nuolaida už nuomą? Turėtų bent trečdaliu sumažinti. Aišku, tie remontai - jų bėdos, bet kažkodėl viskas kraunama ant mūsų“, - piktinosi jis.
VGTU elektronikos studentas Ugnius iš dabar renovuojamo bendrabučio išsikėlė jau pavasarį, tad spėjo priprasti prie ankšto gyvenimo. Tačiau pirmakursiams jis reiškė užuojautą.
„Lovas dar yra kur pastatyti, bet jei yra žmonių, prasilenkti jau sunkiau. Mane perkėlė pavasarį, jau apsipratau, bet pirmakursiams tai tikrai nėra malonu. Aišku, gali būti, kad kils ir konfliktų. Suprantu, birželį dar vyko sesija, bet galėjo remontą pradėti ir anksčiau“, - kalbėjo Ugnius.
Reikės - tilps ir 8
Nors patys studentai mielai sutiko parodyti, kaip dabar gyvena, į bendrabutį patekti sutrukdė VšĮ „Saulėtekio būstas" direktorius Vytautas Jakavonis, kuris drėbtelėjo, kad „nėra čia ko žiūrėti žurnalistams“. Paprašytas paaiškinti, kodėl bandoma nuslėpti, kaip gyvena susigrūdę studentai, jis patikino, kad yra matęs žmonių, kurie gali gyventi ir po 8 viename kambaryje.
„Prie ko čia, kieno čia kaltė? Kas čia mato nusikaltimą, tai yra jo problema. Žmonės gyvena vieno kambario bute ir šeši, ir aštuoni. Taip ir bendrabutyje, kai yra reikalas, kai bendrabutis remontuojamas, juos reikia kur nors iškelti. Nėra labai jau apibrėžta, ar tai dvivietis, ar trivietis kambarys. Kas čia tokio, jei yra kur gulėti, atsisėsti, praeiti?“ - paaiškino, kaip turi studentai gyventi, V.Jakavonis.
Pasak jo, dėl visko kalta Švietimo ministerija, kuri pinigų bendrabučių renovacijai nesugebėjo skirti laiku. Esą panašios problemos yra ir kituose universitetuose - ten studentai net gyvena darbo kambariuose.
„Būtų skyrę pavasarį pinigus, tai gal statybininkai jau ir būtų padarę. Dabar dar konkursą apskundė, dar mėnuo užtruko. Buvome sutarę, kad priims ir Viniaus universitetas, ir Pedagoginis. Nepriėmė - visi gavo pinigų tvarkymui, visiems reikėjo susiglausti. O kitų universitetų bendrabučiuose studentai ir koridoriuose gyvena. Nesakysiu, kuriuose“, - nukirto V.Jakavonis ir pasipiktino, kad studentai nepatenkinti už laikinus nepatogumus gavę net 10 litų nuolaidą nuomai.
Įkalinti klasėse
Neką linksmesnis rugsėjis ir jaunesniajai besimokančiųjų kartai – moksleiviams. Šiuo metu vien Kaune net keturiose vidurinėse mokyklose vyksta remontas: keičiami langai, durys, šiltinamos sienos. Dar dvylikoje ugdymo įstaigų tokie darbai bus pradėti artimiausiu metu.
„Galėjo ir iki mokslo metų pradžios mokyklą suremontuoti“, – kad iš mokyklos grįžta prisikvėpavusios dulkių ir statybinių medžiagų dvoko, skaudamomis galvomis, išterliotais rūbais, piktinosi Vilijampolės mikrorajone veikiančios Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos moksleivės.
Keli aukštesnių klasių vaikinai užsiminė kenčiantys dėl varvančių nosių. „Gal peršalom, bet greičiausiai alergija nuo dulkių, - spėliojo jie. - Valytojos ištisai valo, bet ką tas padeda? Dulkių ore pilna, net pykina.“
Statybinių rakandų - išimtų senų langų, stelažų, stalų ir t. t. - prikrautose patalpose, nors ir kokios erdvios jos būtų, - didžiausias vargas vietoj nenustygstantiems pradinukams. Mokytojos jiems per pertraukas liepia likti klasėje, o jei kuriam prireikia išeiti, stebi, kad vaikas koridoriuje nelakstytų, nesusižalotų.
Pusmetis dulkėse
“Mokytojo darbas ir taip sunkus, o dar tas remontas mokykloje, kai jau vyksta pamokos, kiek įtampos sukelia, nervų kainuoja, - neslėpė nuoskaudos prisistatyti nepanorusi mokytoja. - Ir vaikus sugaudyk, ir oras slogus... Iš kur jis bus švarus, kai už durų statybininkai tinkuoja."
Elektros instaliacija, kaip pasakojo mokyklos direktorė Klavdija Kovalenkina, sutvarkyta dar prieš rugsėjo pirmąją. Pirmomis rugsėjo dienomis baigta keisti langus. Dabar jau tinkuojamos palangės, šiltinamos sienos.
“O šildymo sistemą žadėjo įrengti iki šildymo sezono pradžios, - pasakojo mokyklos vadovė. - Valytojos dirba nuo ankstaus ryto - šluoja, valo, tvarko. Bet, aišku, visų dulkių nesurinksi."
Nereikia nė klausti - dabar būtų ramu, jei remonto darbus statybininkai būtų suspėję atlikti iki mokslo metų pradžios. Bet kai jie pradėti tik liepos 1 dieną, neįmanoma to padaryti. Mokyklos remontą planuojama baigti iki sausio 31 dienos.
Pakentėkit, nepraeis nė pora mėnesių - bus geriau
Vaidotas BACYS, Švietimo ir mokslo viceministras:
Kalbant apie mokyklas - Švietimo ir mokslo ministerija tų europinių pinigų neskirsto. Bet gerai yra tai, kad mokykla renovuojama. Suomiai tokiu atveju mokyklą uždaro, mokiniai perkeliami į kitas ugdymo įstaigas, renovacija vyksta visus metus. Taip, nėra gera praktika, kad vėluoja viešieji pirkimai, kad ne visuomet jie pavyksta be apskundimų. Tai faktas. Bet iš 1300 mokyklų su problemomis susiduriame tik 50-yje. Taip, kai kurios mokyklos vėliau gavo pinigus, nes mes nematome, ar susitaupo nuo kitų viešųjų pirkimų.
Pavyzdžiui, profesinėse mokyklose, kad ir paskutinis atvejis - priėmėme sprendimą, kad už europinius pinigus remontuosime virtuvinę įrangą ir bazę, skirtą virėjams rengti, o biudžeto pinigus nukreipsime bendrabučio renovacijai. Specifiškumas yra tai, kad tuos nacionalinius pinigus turime įsisavinti iki sausio 1-osios. Aš tikrai sutinku, kad nepatogumas didžiulis, bet gal praeis pora mėnesių, o likusius metus tu studijuosi ir gyvensi gerame, sutvarkytame bendrabutyje. Todėl šalia minusų reikia įžvelgti ir pliusus. Taip pat ir dėl universitetų bendrabučių - jie pinigus turi įsisavinti iki sausio, nes bendrabučiams negalima naudoti europinių pinigų. O studentams siūlyčiau pasinaudoti skaityklomis. Nes mokomės ne vien savo kambaryje, galima tai daryti ir bibliotekoje. Tad reikia pasinaudoti tomis erdvėmis.
Virginija GRIGALIŪNIENĖ, Ignas JAČAUSKAS
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
