Vis daugiau Lietuvos statybos įmonių sėkmingai eksportuoja paslaugas į Skandinavijos šalis, Baltarusiją ir Rusiją. Lietuviai užsienyje stato prekybos centrus, sporto kompleksus, gyvenamuosius namus, vykdo specializuotus darbus, o įgiję pasitikėjimą, gauna naujų užsakymų. Mūsų šalyje jiems nepavyksta nei dirbti, nei užsidirbti, rašo "Lietuvos žinios".
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas ir Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas prognozuoja, kad Vakaruose dirbančių įmonių ateityje sparčiau daugės, mat Lietuvoje statybos darbų nedaugėja, o valstybės užsakymų statybininkams mažėja.
Pasak jo, pabrangusios statybinės medžiagos ir padidėjęs darbo užmokestis šiemet pakėlė statybos darbų kainas. "Šiek tiek išaugo gyvenamosios statybos darbų apimtis. Bankai pradėjo daugiau skolinti ir dalis kreditų teko nekilnojamojo turto vystytojams. Šis sektorius atsigavo ir todėl, kad bankų teikiamos palūkanos už indėlius sumažėjo iki nulio, todėl žmonės dalį santaupų, kad jos nenuvertėtų dėl infliacijos, investuoja į nekilnojamąjį turtą", - portalui lzinios.lt teigė jis.
Statybininkai energingiau ieško rinkų už Lietuvos ribų: Švedijoje, Norvegijoje, Baltarusijoje, Kaliningrado srityje. Kaimyninėse valstybėse sėkmingai įsitvirtinusios įmonės rodo pavyzdį dirbančioms Lietuvoje.
"Užsakymų Vakaruose daugės, nes statybininkai, neturėdami darbo Lietuvoje, nesėdės sudėję rankų. Ypač, kai į statybų sektorių ateina jaunesni žmonės, laisvai kalbantys angliškai, - teigė D. Gedvilas. - Dabar daug kalbama, kaip susigrąžinti emigrantus. Bet paklauskime savęs, kokių profesijų darbuotojų daugiausia emigravo, kuriuose ūkio sektoriuose užsienyje daugiausia dirba lietuvių. Regis, atsakymas aiškus: statybose. Taigi, apie emigrantų susigrąžinimą daug kalbančiai valdžiai reikėtų pamąstyti, ką daryti, kad padidėtų statybų apimtys Lietuvoje."
