Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad 2017 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto ( „ant popieriaus“ darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 817,6 EUR: valstybės sektoriuje – 818,1, privačiajame sektoriuje – 817,3 EUR.
Per metus bruto atlyginimas Lietuvoje padidėjo 9,3 proc.: valstybės sektoriuje – 7,2 proc., privačiajame – 10,4 proc.
Daugiausia jautė tie, kurie uždirba MMA ir 1000–1600 Eur
„Sodra“ renka ir skelbia apdraustųjų pasiskirstymą pagal pajamas. Paskutiniai duomenimis, Lietuvoje iki 380 Eur (MMA) gavo 236,01 tūkst. gyventojų. Virš 5 tūkst. Eur – 4,91 tūkst gyventojų, o 10001–1300 Eur – 115,3 tūkst. gyventojų.
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas teigia, kad žiūrint į pateikiamus „Sodros“ intervalus, kiek žmonių kokią algą gauna, galima pamatyti tam tikrą Lietuvos paveikslą. Išskiriamos kelios grupės, kurios per pastaruosius metus labiausiai keitėsi.
„Negalima sakyti, jog tik mažai daliai žmonių Lietuvoje algos kyla. Nemažą įtaką turi ir minimalios mėnesio algos (MMA) augimas, nes žiūrint šių metų ketvirtį su praeitų metų ketvirčiu, MMA yra plius 30 Eur. MMA ar dar mažiau gauna virš 200 tūkst. žmonių. Kadangi dirbančių yra virš 1,3 mln. gyventojų, vien dėl MMA nemaža dalis gyventojų gauna daugiau. Pagal intervalus matome, kad stipriai augo žmonių skaičius, kurie gauna tarp 1000–1600 eurų. Mes taip skaičiavome, kad bent trečdaliui žmonių alga turėjo paaugti. Tai nėra alga visiems, bet trečdalis ar daugiau yra nemažas skaičius dirbančiųjų žmonių
Galbūt kažkam alga padidėjo 2015 m. II pusėje, tai per metus gal ir neaugo daugiau, bet gal pasikeitė tiems žmonėms šių metų ketvirtį, kuriems alga nebuvo augusi nuo 2014 m.. Sunku rasti tą vidurkį, nes vis tiek yra daug žmonių skirtingai gaunančių. Bet per metus nuo trečdalio iki pusės žmonių turėjo pasikeisti alga“, – patikina jis.
Kas tie žmonės, gaunantys nuo 1001 iki 1600 Eur „ant popieriaus“? Pasak ekonomisto, Vilniuje vadovų pareigas užimantys žmonės turėtų gauti ir daugiau nei 1600 Eur. Tačiau į minėtų pajamų pajamų rėmus turėtų patekti paslaugų ir apdirbamosios pramonės sektorių atlyginimų vidurkiai.
„Vilniuje paslaugų sektorius plečiasi, tai turbūt paslaugų sektorių imant, tampa norma, kad alga popieriuje nuo 1000 iki 1600 Eur. Kai kalbame apie paslaugų sektorių, tai omeny turiu užsienio kapitalo ir dažniausiai paslaugų centrus, kurie susitelkia Vilniuje, Kaune. IT, telekomunikacijos, kompiuterinės ir užsienio kapitalo įmonės – jas dabar pagal algas įmanoma tuose rėžiuose matyti.
Ir žiūrint pramonę, ten algų augimas jau ne pirmą ketvirtą arti 10 proc.. Tai pramonei dabar pakankamai neblogai sekasi, algas didina ir turbūt dabar nėra taip neįprasta, kad pramonės įmonėse algų vidurkis jau ir viršija 1 tūkst. Eur“, – svarsto T. Povilauskas.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis ir ekonomistų teigimu, visgi pastaraisiais ketvirčiais algų didėjimas vyksta visuose sektoriuose. Tad jei alga nedidėjo jums, galbūt ji padidėjo jūsų kaimynui, dirbančiam tokį pat darbą, tik kitur.
„Šalies vidurkis neparodo, kad visiems alga augo, bet kai pateikiama išklotinė pagal ekonomines veiklas, matyti, jog visose veiklose daugiau ar mažiau atlyginimai augo. Tiesa, tiesiogiai gal kai kurie darbuotojai ir nepatyrė, bet reiškia, kad jo konkurentai toje veikloje patyrė darbo užmokesčio augimą. Taip tai parodo, kad tikrai didelė dalis lietuvių visgi susidūrė ir pamatė algų kilimą“, – patikina ir DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytės–Pikčienė.
Tam pritaria ir T. Povilauskas teigdamas, kad prieš porą metų sparčiausiai augo aukštesnės kvalifikacijos sektorių darbuotojų algos: IT, finansai. Šiuo metų algų kilimas ritasi per visus sektorius – prireikia net nekvalifikuotos darbo jėgos.
Priklauso ir nuo miesto, kuriame gyvenate
Vis dėlto ekonomistai išskiria, kad žvelgiant į statistiką svarbu prisiminti, jog egzistuoja Vilnius ir likusi Lietuva.
„Žiūrint pagal regionus Vilniuje labai sparčiai auga algos ir lenkia kitus regionus, taip, kad atskirtis tarp Vilniaus ir kitų regionų nemažėja. Tai didelė problema. Tokia tendencija, aišku, ne vien Lietuvoje. Bet kai sakai, kai Vilniuje šiaip algos aukštesnės, kai nuo aukštesnio skaičiaus augimas toks pat, ar didesnis nei vidurkis, tai nominalia verte išeina ir didesnis padidėjimas nei gauni mažą algą. Nominalia išraiška nesigauna, kad alga regione dirbančiam padidėja tiek pat kiek vilniečiui“, – skirtumą pastebi T. Povilauskas.
Analitikės Indrės Genytės–Pikčienės nuomone, diskutuojant apie atlyginimų kėlimą nemažai priklauso ir nuo to, kur darbuotojas gyvena. Pavyzdžiui, jei būti didinamas MMA, reikėtų atsižvelgti į šiuos skirtumus.
„Vilniuje sunku už tokį MMA išgyventi, periferijoje šiek tiek paprasčiau. Bet, kaip žinia, kiekvienas toks įvestas algų ribojimas ar MMA nustatymas ir sukūrė tam tikrą neefektyvumą. Mano nuomone, reikėtų sakyti, kad Lietuvai reikia tos MMA ir darbo rinka neišsprendžia tam tikrų problemų.
Periferijoje yra atskiri miestai, kuriuose vyrauja mažas skaičius didelių verslų ir darbuotojas nelabai alternatyvų turi rinktis kažką kitą. Tai ta MMA kažkiek apsaugotų žmones periferijoje. Vilniuje, mano akimis žiūrint, nelabai aktualu, nes čia didesnė darbo pasiūla ir daugiau galimybių susirasti darbuotojui pačiam darbą. Jei žiūrint į tą antrąją Lietuvą, ne tik priešakinę, MMA yra reikalinga“, – sako ji.
Prognozuojama tolimesnį atlyginimų, įskaitant MMA, augimą
I. Genytė–Pikčienė teigia, kad minimali alga turi būti depolitizuota. Tai galima pasiekti jos dydį indeksuojant ir siejant su tam tikrais objektyviais rodikliais. Pavyzdžiui, bendra darbo užmokesčio augimo tendencija arba kainų pokyčiu.
Bendras tolimesnis atlyginimų augimas, anot T. Povilausko, priklausys nuo to, kaip seksis išorės – Europos Sąjungos ekonomikai. Tai svarbu Lietuvos eksportuotojams. Be visa to, jis prideda, kad Lietuvai gali tekti vytis Latviją keliant minimalią mėnesio algą.
„Tikimės, kad padėtis eksportuotojams nepasikeis ir antras dalykas – MMA, kaip keisis nuo kitų metų. Tai ypač daro nemažą įtaką mažiau uždirbantiems. Labai didelė tikimybė, jog nuo kitų metų MMA vėl didės, nes yra taip, kad Latvijoje MMA gali gauti nuo 380 iki 430 Eur, tai Lietuvoje irgi turbūt turės didinti ir, galbūt, visai nemažai. Koks bus galutinis sprendimas negalima pasakyti, nes MMA padidinimu persistengti ir nereikėtų – šokteltų kainų lygis“, – mano jis.
Ekonomistas prideda, kad taip sparčiai, po 10 proc. alga nebeaugs, bet po 7 proc. – visiškai realu.
Analitikė teigia, kad metinis atlyginimų kilimas šiais metais turėtų būti 6,5 proc. Toks atlyginimų tempas kels naujų iššūkių darbdaviams investuojant į technologinius atsinaujinimus, darbo efektyvumo didinimą.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 817,6 EUR: valstybės sektoriuje – 818,1, privačiajame sektoriuje – 817,3 EUR.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 644,5 EUR ir, palyginti su 2016 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 1,2 proc.: valstybės sektoriuje jis sudarė 644,8 EUR, arba 1,7 proc. mažiau, privačiajame – 644,3 EUR, arba 2,7 proc. daugiau.
