Vartotojų kainų indeksui stebėti yra atrinktos 907 populiariausios Lietuvoje vartojimo prekės ir paslaugos. Pagal šiuos duomenis jau kuris laikas Lietuvoje yra fiksuojamas kainų mažėjimas, o naujaisiais duomenimis kainų mažėjimas arba defliacija siekia 1 procentą.
Kas per metus brango, o kas pigo:
Pasak vyriausios DNB ekonomistės Jekaterinos Rojakos, statistikos fiksuojamą kainų mažėjimą lemia kelios priežastys: kritusios žaliavų kainos ir Rusijos ekonomikos nuosmukis. Apžvelkime jas detaliau. „DNB prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje kitąmet paspartės iki 1,8 proc. Šią žiemą dar spėsime pajusti teigiamą sumažėjusių šiluminės energijos, dujų ir elektros kainų poveikį. Tačiau pamažu atsigaunančios rinkos ir augsiančios gamintojų bei paslaugų tiekėjų sąnaudos didins kainas. Vienas iš tokių sąnaudų augimo veiksnių Lietuvoje yra jau reguliariu tampantis minimalaus atlyginimo kėlimas. Pavyzdys tarsi iš vadovėlio, kaip iš pirmo žvilgsnio „geri“ valdžios sprendimai tampa „meškos paslauga“ gyventojams“, - prognozuoja ekonomistė.
Statistikos departamento duomenimis, metinei defliacijai didžiausią įtaką turėjo sumažėjusios degalų ir tepalų, kietojo kuro, pieno ir jo produktų, sūrio, kiaušinių, mėsos, šilumos energijos ir padidėjusios daržovių, drabužių, būsto nuomos paslaugų, viešojo maitinimo restoranuose, kavinėse ir panašiose įstaigose paslaugų, tabako gaminių kainos.
Per metus vartojimo prekių kainos sumažėjo 2,4 proc., o paslaugų – padidėjo 3,1 proc. 2015 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2014 m. rugsėjo mėn., valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamos kainos sumažėjo 1,6 proc., rinkos kainos – 1 proc.
