• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kam ant restorano stalo reikalinga prieš kiekvieną žmogų pastatyta tuščia lėkštė, kurią oficiantas vis tiek vėliau nuneša nepanaudotą?

Kam ant restorano stalo reikalinga prieš kiekvieną žmogų pastatyta tuščia lėkštė, kurią oficiantas vis tiek vėliau nuneša nepanaudotą?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ji yra vadinama „serviravimo lėkštė“. Kadaise jomis prie stalo buvo atnešami valgymo įrankiai. Aukštos klasės restoranuose Prancūzijoje oficiantų egzaminų metu kandidatams netgi būdavo duodama užduotis tokią lėkštę laikant kairėje rankoje, likusia dešine išdėlioti stalo įrankius taip, kad jų vėliau nereikėtų pataisyti. Dabar tokia lėkštė – tik stalo dekoracijos elementas.

Girdėjau, kad vyras visada į restoraną turi įeiti pirmas prieš savo damą. Ar tai teisybė?

REKLAMA

Teisybė, ir tai vienas iš tų retų atvejų, kai džentelmenas į patalpą privalo žengti pirmas (kaip ir į jachtą ar liftą). Tai senovinė prancūziška tradicijas, kilusi nuo vyro prievolės pirmam įžengus į restoraną, įvertinti, ar tai padori vieta ir įbrukti metrdoteliui banknotą, kad anas parūpintų porai geresnį stalą.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau šiais laikais tokia tradicija yra nunykusi, nes yra pakitusi ir pati restorano samprata. Kas yra restoranas, skirtingai suvokia britai, prancūzai, italai ir amerikiečiai (kurie „McDonald‘s“ būtent ir vadina restoranu), jau nekalbant apie tai, kas gali būti restoranas Lietuvoje. Net Vilniuje aš negaliu priskaičiuoti daugiau kaip dešimties viešojo maitinimo įstaigų, kuriose atvykusius svečius pasitiktų ne oficianto funkcijas atliekanti mergina, o metrdotelis. Na, o žengiant į įprastą piceriją ar patalpą, kur patiekiami lietuviški valgiai, eiti pirmam prieš damą yra tiesiog nemandagu. Todėl, jei abejojate, laikykitės universalios taisyklės – ten, kur durys atidaromos traukiant į save, damą praleiskite pirmą, o ten, kur jos atidaromos stumiant – pats ženkite pirmas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Daug kartų esu matęs, kaip oficiantas rodo restorano lankytojams jų užsakytą atkimštą vyno butelį. Kiekvieną kartą visi svečiai paskubomis linkteli, it sutiktų su tuo, kas yra rodoma. Bet jei iš tiesų – kas ten yra rodoma ir į ką reikia kreipti dėmesį?

Visuotinai manoma, kad tokiais atvejais reikia žvelgti į etiketę, įvertinant gėrimo pavadinimą (ar tik neapgavo someljė!), pagaminimo metus ir kitus niekus. Deja, tikrovė yra kiek kitokia. Žvelgti reikia ne į etiketę, o į gėrimo lygį butelyje, nes rodomas yra būtent jis, taip patikinant svečią, kad butelis yra atkimštas ką tik ir oro tarpas tarp kamščio bei gėrimo viršutinio lygio nebuvo pernelyg didelis.

Kaip teisingai reikia gerti capuccino kavą? Vieni mane tikina, kad pieno putas reikia iš pradžių nuvalgyti, kiti geria tiesiai su pieno putomis. Kaip turi būti iš tikrųjų?

Esu girdėjęs dar apie du papildomus būdus – padaryti šaukšteliu pieno putoje šulinėlį, per kurį išgerti kavą, arba laukti, kol puta nuslūgs, ir kavą gerti drungną. Ir vis dėlto teisingas būdas – nuvalgyti šaukšteliu pieno putą ir capuccino kavą gerti šiltą.

Kodėl yra nemandagu geriant kavą (arbatą) iš puodelio laikyti atkištą mažąjį pirštelį?

Jau nemandagu? Iki vakar atkištas pirštelis geriant arbatą daugelyje visuomenių ir epochų dar buvo visiškai priimtinas. Tai buvo karališka ir bajoriška tradicija, nes tik tokių luomų žmonės kadaise buvo vieninteliai, galėję gerti kavą bei arbatą iš mažų porcelianinių puodelių, kurių mažos ąselės buvo įmanomos laikyti tik nykščiu bei smiliumi, todėl mažasis pirštelis buvo atkišamas kaip balansavimo priemonė. Antra vertus, apatinė puodelio dalis visada yra karščiausia, todėl atkištas mažasis pirštelis buvo natūraliai apsaugomas nuo nudeginimo. Taip pat manoma, kad karaliai, gerdami skysčius net ir iš didelių bokalų ar taurių, atkišdavo mažąjį pirštelį, kad matytųsi ant jo besipuikuojantis žiedas su dinastijos herbu. Na, o XVI amžiaus Paryžiaus salonuose geriant arbatą buvo nemandagu nutraukti kalbantįjį, todėl atkištas mažasis pirštelis reiškė pageidavimą įsiterpti į pokalbį (prancūzų kalboje mažasis pirštelis yra „auriculaire“ – „ausies pirštas“ („išorinė ausis“)), ir buvo laikomas dėmesio ženklu.

Apie atkištą pirštelį, kaip nemandagų gestą pirmą kartą buvo prabilta XIX amžiuje, kai jis tapo Vakarų Europos homoseksualų tarpusavio atpažinimo ženklu, o feministėms priminė tiesiog erekciją. Tačiau nėra visiškai teisinga šį gestą sutapatinti su erekcija, nes pirštelis turi būti atkištas ne tiesiai, o būti šiek tiek sulenktas. Bet kuriuo atveju, aš asmeniškai laikausi nuomonės, kad atkištas mažasis pirštelis – tai asmenybės ženklas.

REKLAMA

Turiu bėdą – per greitai valgau. Kiekvieną kartą restorane, kai pabaigiu savo maistą, mano mergina dar būna tik įpusėjusi savo patiekalą. Kaip sulėtinti savo valgymo tempą?

Darykite pertraukas valgydamas. Ką nors papasakokite savo merginai. Turėkite keletą iš anksto paruoštų istorijų ar komentarų.

Kaip teisingai valgyti suši?

Nesiseka įvaldyti lazdelių, ar ne? Nesijaudinkite. Suši atsirado Japonijoje kaip gatvės maistas. Todėl jis ir yra skirtas valgyti taip, kaip ir buvo sukurtas – pirštais, tačiau švariais… Kadaise britų džentelmenai valgydami suši net nenusimaudavo pirštinių. Tačiau valgydamas suši niekada nebandykite atskirti žuvies nuo ryžių, niekad nepjaukite jo per pusę, suši yra visada valgomas vienu kąsniu. Nardinti suši į sojos padažą taip pat tinka, tačiau tik vieną pusę. Pradėkite nuo baltos žuvies, tada judėkite prie stipresnio skonio, tokių, kaip su lašiša, ir po dviejų trijų kąsnių užkąskite imbieru. Vasabi – pagal skonį.

Kam pirma yra užsakomi valgiai restorane – man ar mano moteriai?

Šiais laikais nėra didelio skirtumo. Užtenka tik atkreipti dėmesį, į kurį pirmą kreipiasi padavėjas. Net jeigu esate paklausiamas Jūs, žinoma, bus mandagu paklausti damos, gal ji norėtų pirmoji pasakyti, ko nori. Tačiau tais laikais, kai dar buvo laikomasi padorumo ir garbingo elgesio taisyklių, o vyrai buvo džentelmenai ir atitraukdavo damai kėdę bei prilaikydavo jai atidarytas duris, pakvietę ją vakarienės, valgius jai užsakydavo pirmai.

Ar mandagu valgyti einant?

Tik išimtiniais atvejais. Tikras vyras negali valgyti eidamas, nes žino, kad tai atrodo neapsakomai bjauriai ir neelegantiškai. Galiausiai taip valgydamas galite apsitaškyti kostiumą, susitepti rankas.

Kaip tiksliai reikia panaudoti citrinos ar laimo griežinėlį, pridedamą ant gėrimo taurės krašto?

Toks griežinėlis buvo sukurtas kaip gėrimo taurės papuošimas ir skonio stiprintojas. Su juo galite daryti, ką tik pageidaujate – išspausti ar įmesti į gėrimą, arba išvis nuimti. Karštose šalyse galima išvysti tokį griežinėlį įspaustą į butelio kaklelį – tokiais atvejais juo galima nuvalyti ir butelio kaklelį, ypač, jei aplinka yra labai nešvari.

Kaip teisingai elgtis su servetėle, padėta ant lėkštės?

Nelieskite jos, kol prie stalo neatsisės paskutinis svečias ar asmuo, tada išskleiskite servetėlę sau ant kairiosios šlaunies. Formalios vakarienės metu sekite šeimininko pavyzdžiu, darykite taip, kaip jis. Didelę servetėlę geriausia sulenkti per pusę – lenkimas turi būti juosmens, o ne kelio pusėje. Kišti servetėlės kampą už apykaklės – senų milijonierių privilegija, tačiau pateisinama, kai valgote pavojingus patiekalus, tokius, kaip vėžiai ar itališki makaronai. Jei pasišalinate nuo stalo trumpam, sulenkta servetėlė turi būti palikta kairėje lėkštės pusėje, jei nueinate visam – dešinėje. Jei servetėlė nukrito ant žemės, nekelkite jos, paprašykite kitos.

Kodėl kai kurie kokteiliai yra patiekiami su dvejais šiaudeliais? Kiek suprantu, geriama tik pro vieną, kam reikalingas antras?

Du šiaudelius galite rasti tik tirštuose kokteiliuose, kuriuose yra daug cukraus, vaisių arba mėtos lapelių. Plonesnis šiaudelis yra skirtas kokteilio turiniui išmaišyti, ilgesnis ir storesnis – gerti. Tačiau būtina atminti, kad tikri džentelmenai išvis negeria gėrimų per šiaudelį.

Vakarėliu metu negeriu alkoholio, bet nenoriu atrodyti vaikiškai gerdamas kolą, ir nemėgstu vandens. Kokį gėrimą geriausiai laikyti rankoje?

Stiklą su ledine arbata. Skanu, gaivu, o ir aplinkiniams atrodys kaip „tikro vyro“ vertas kokteilis.

Barmenai manęs nepastebi, kai grūduosi minioje prie baro. Kaip efektyviai atkreipti į save dėmesį, kad būčiau aptarnautas?

Deja, mandagumas tokiose vietose nieko nereiškia. Svarbiausia, užsiimti gerą poziciją. Pabandykite atsistoti už to, kuris yra aptarnaujamas, stenkitės padėti rankas ant baro. Vienoje jų turi būti aiškiai matomas pinigų pluoštelis. Būtina pagauti akių kontaktą su barmenu. Iškart užsisakinėkite, nelaukite, kol jis paklaus – arba nepaklaus…

Restoranuose nuolat apsitaškau maistu. Žinau, kad tai nepateisinama, bet ar tikrai yra nepadoru valgyti užsirišus servetėlę po kaklu?

Garbingiausia servetėlės vieta – tik ant Jūsų kelių. Patarimai du – venkite taškaus ar skysto maisto. Jei negalite jo atsisakyti, tada pasiimkite į restoraną papildomus marškinius ar kaklaraištį, arba valgykite vilkėdamas lengvą megztinį, kurį aptaškytą po to lengva nusivilkti.

Ar galima užsisakyti valgį nelaukiant vėluojančio draugo?

Deja, jo visada būtina sulaukti. Antraip, jei jam atėjus jau valgysite, bus sunku kalbėtis. Pikta, sutinku, tačiau ateityje ir pats galėsite vėluoti susitikdamas su juo pačiu… Beje, priminkite jam, kad mobilusis telefonas ir buvo sukurtas tam, kad kažkas praneštų apie savo vėlavimą.

Kaip elgtis, kai padavėjas klausia, ar aš norėsiu paragauti siūlomo vyno?

Pradžiai, patikrinkite etiketę, ar tai tas vynas, kurį užsakėte. Antra, pauostykite vyną, įpiltą į taurę, ar jis neperrūgęs. Jei kvapas blogas, nesidrovėkite jo grąžinti. Trečia, siurbtelėjęs palaikykite jį burnoje ir nurykite. Jei nežinote, kaip tinkamai išspjauti paragautą vyną, verčiau ir nebandykite to daryti. Ketvirta, jei skonis atitinka Jūsų įsivaizdavimą, linktelkite galvą ir mėgaukitės vakaru.

G. Druktenis

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų