„Paprašius asmenį paaiškinti, iš kokių pajamų šis įsigyja turtą, tai paprasčiausiai būna pajamos gautos iš dovanojimo ar paskolintos lėšos ir dažniausiai tai yra fiktyvios pajamos. Vieno projekto metu paaiškėjo, kad 75 procentus turto vertės asmenys grindžia dovanotomis ar paskolintomis lėšomis“, - pasakoja VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Mokesčių inspekcijos dėmesio sulauks visi brangūs pirkiniai: automobiliai, būstai ar vertybiniai popieriai, kuriuos gyventojai įsigijo per pastaruosius penkerius metus. Į VMI akiratį gali papulti ir tėvai, ir seneliai, kurie iš tikro ar fiktyviai yra padovanoję pinigų savo anūkams ar vaikams.
„Aišku, tai palies ir asmenis, kurie visai niekuo nesusiję su šešėline ekonomika ar nelegalia veikla ir iš tiesų gavo dovanų – ar iš giminaičių, ar iš draugų. Bet tokiu atveju nebus tą sudėtingą įrodyti ar deklaruoti.Tokio pobūdžio sumos ir pirkiniai nėra kiekvienų metų pirkiniai“, - tikina „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Galimos įvairios situacijos. Pavyzdžiui, asmuo per 5 metus gaudavo po 10 tūkstančių eurų dovanų, juos kaupė, vėliau nusipirko turtą. Galima situacija, kai vienu kartu gavo didelę dovaną ir įsigijo turtą. Bus nustatytos taisyklės, kuriomis vadovaudamasis asmuo galės deklaruoti“, - sako R. Virvilienė.
Tokia prievolė numatyta dar vasarą, asmenys iki kitų metų birželio pabaigos turės deklaruoti turtą.
Laisvosios rinkos institutas tikina – esą pamažu Lietuva artėja prie visuotinio turto ir pajamų deklaravimo. Tačiau Mokesčių inspekcija tai kategoriškai neigia.
„Jeigu kiekvienas Lietuvos pilietis visas savo pajamas ir turtą turi viešai deklaruoti, tuomet gerai. Tačiau kas vyksta dabar? Tai yra atskiri elementai visuotinio deklaravimo, nors bendro vaizdo nėra“, - svarsto LLRI Prezientas Žilvinas Šilėnas.
Valstybinė mokesčių inspekcija tikina, kad toks deklaravimas padės lengviau kovoti su neteisėtu praturtėjimu. Mat nuo 2011 metų jau nustatyta beveik 44 milijonų eurų turto vertė, kuriam įsigyti gyventojai neturi teisėtų pajamų.
„Priemonė pirmiausia nukreipta į kovą su šešėline ekonomiką. Na, ir taip pat turi fiskalinę motyvaciją, jei pavyktų geresnės kovos su šešėline ekonomikos sąskaita surinkti daugiau pajamų į valstybės biudžetą“, - tikina SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Nuo 2011 metų nustatyti 374 neteisėto praturtėjimo atvejai. Daugiausia tokių asmenų – per šimtą – pričiupta 2012 metais. Na, o per pastaruosius metus neteisėtai praturtėjusiųjų sumažėjo. Šiemet per 9 mėnesius jų nustatyta 19.
