Už valstybės biudžeto įstatymo projektą balsavo 71 Seimo narių, balsavusių prieš nebuvo, o 4 parlamentarai susilaikė.
Jeigu balsavusių už biudžetą būtų mažiau nei 71 narys, jis nebūtų priimtas. Dauguma opozicinių frakcijų atstovų balsavime nedalyvavo. Iš jų vienintelis Antanas Vinkus palaikė biudžeto projektą. Darbo partijos atstovai balsavime susilaikė. Praktiškai jų dėka ir buvo priimtas šių metų biudžetas.
Išleis daug daugiau nei surinks
Kitais metais į valstybės biudžetą iš viso planuojama surinkti 14,38 mlrd. eurų pajamų, o jo numatomos jo išlaidos turėtų siekti 16,62 mlrd. eurų.
Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis biudžeto asignavimai viršys pajamas 2,246 mlrd. eurų. Mažiausiai tiek pinigų Lietuvai reikės pasiskolinti, kad būtų apmokėtos visos numatytos išlaidos.
Daugiausia pinigų į biudžetą planuojama surinkti iš visų pirkėjų mokamo pridėtinės vertės mokesčio (4,9 mlrd. eurų), taip pat gyventojų pajamų mokesčio (2,34 mlrd. eurų) ir akcizų (1,68 mlrd. eurų).
Kitų metų biudžete didžiausios išlaidos yra numatytos socialinei apsaugai ir užimtumui (4,47 mlrd. eurų), viešiesiems finansams (2,68 mlrd. eurų – iš jų 0,98 mlrd. pažangos priemonėms), švietimui, mokslui ir sportui (2,13 mlrd. eurų), valstybės saugumui ir gynybai (1,28 mlrd. eurų) taip pat sveikatos apsaugai (1,2 mlrd. eurų).
Finansų ministerija skaičiuoja, kad kitąmet valstybės sektoriaus deficitas sudarys 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu bendra valstybės sektoriaus skola išaugs beveik iki 45 proc.
Vertinimai visiškai skirtingi
Prieš galutinį biudžeto tvirtinimą parlamentarai sprendė dėl daugybės individualių pasiūlymų didinti finansavimą vienoms arba kitoms reikmėms.
Pavyzdžiui, tarp tokių pasiūlymų buvo didinti finansavimą baseino, sporto komplekso statybai, meno mėgėjams ir saviveiklininkams, mokslo paskirties pastatams, vyresnių asmenų švietimui, neįgaliųjų pažymėjimų atnaujinimu, ir kt.
Daugelis valdančiosios daugumos atstovų balsavimuose dėl tokių pasiūlymų nedalyvavo, dėl to opozicija neturėjo jų priėmimui reikalingo 71 balso.
Tiesa, supratusi, kad valdantieji ir toliau nebalsuos už jokius pasiūlymus didinti išlaidas, opozicija taip pat vienu metu pasitraukė iš posėdžių salės, tad joje visai neliko kam svarstyti biudžetą.
Opozicinių frakcijų atstovai kritikavo biudžeto projektą. Esą jo pajamos yra netvarios, valstybė dar labiau bus praskolinta, fiksuojamas rekordinis kainų augimas neatsvers atlyginimų ir įvairių išmokų didinimo. Taip pat opozicijos atstovai įspėjo apie kitąmet planuojamus įvesti naujus mokesčius.
Valdančiajai koalicijai atstovaujantys politikai tikino, kad biudžetas yra socialiai orientuotas ir jame itin daug pinigų skiriama atlyginimų, išmokų didinimui, ekonomikos plėtrai. Valdantieji priekaištavo opozicijai, kad šie vienu metu ir siūlo didinti kai kurias išlaidas ir tuo pačiu metu kritikuoja dėl per didėlio biudžeto deficito.
Po kelias valandas trukusio įvairiausių pasiūlymų svarstymo galiausiai Seimas pritarė biudžeto projektui.
Seimo priimtą biudžeto projektą dar turėtų pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.
Vardijo daug prioritetų
Finansų ministerijos pranešime žiniasklaidai džiaugiamasi, kad kitų metų biudžete daug dėmesio skiriama valstybei svarbioms sritims.
„Kitų metų biudžetas atspindi daug labai svarbių dalykų – būtinybę didinti šalies saugumą, reformuoti švietimo sistemą, suteikti maksimaliai geriausią sveikatos apsaugą, poreikius atitinkančias socialines paslaugas, o taip pat suplanuotas investicijas, kurios atiteks mokslui bei inovacijoms, žaliajai ekonomikai, skaitmeninei pertvarkai. Bus toliau sprendžiami su COVID pandemijos ir Lukašenkos organizuoto migrantų antplūdžio valdymu susiję klausimai“, – pranešime cituojama premjerė Ingrida Šimonytė.
Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė aiškino, kad biudžete prioritetas skirtas šalies ir visuomenės saugumui, investicijoms į tvarią ir pažangią Lietuvos ateitį, švietimui, žmonių pajamų augimui bei skurdo rizikos mažinimui.
Anot ministrės, ir toliau investuojame į nacionalinį saugumą dėl pandemijos ir geopolitinių iššūkių, rūpinamės gyventojų pajamomis bei galimybėmis dirbti.
„Ateinančiais metais pajamos augs medikams, mokytojams, statutiniams pareigūnams, viešojo sektoriaus tarnautojams, siekiant sumažinti skurdo riziką, bus sparčiau didinamos pensijos, praplečiamas vienišų asmenų išmokų gavėjų ratas.
Minimaliąją mėnesinę algą (MMA) uždirbantiems dėl MMA ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) augimo pajamos kils reikšmingai, skatinant sugrįžti į darbo rinką. Kitąmet taip pat skirsime per 2 mlrd. eurų investicijoms tvariam augimui, žaliai, skaitmeninei bei aukštos pridėtinės vertės ekonomikai, ypatingai orientuojantis į švietimo susitarimo įgyvendinimą“, – komentavo G. Skaistė.
