Po inžinerinės ekspertizės paaiškėjo: tai, apie ką ne jau kartą rašyta, tvirtinasi: „Toksikos“ užsakymu Aukštrakiuose, šalia Šiaulių, pastatyta pavojingų atliekų deginimo gamykla neatitinka projektinių reikalavimų, o rangovas – italų bendrovė „Hafner SRL“ – yra nepajėgus užbaigti darbų.
Dabar „Toksika“ gamyklos neperims, bandys pašalinti trūkumus. Tačiau svarbiausias trūkumas, kad gamykla galingesnė nei numatyta sutartyje, oficialiai neminimas.
Faktai bado akis
Techninio projekto prižiūrėtojui – UAB „Statybos strategija“ FIDIC inžinieriui pateikus galutinį vertinimą, „Toksika“ pagaliau praregėjo ir kol kas pro valstybinę priėmimo komisiją nebandys žūtbūt prastumti pavojingų atliekų deginimo įrenginio Aukštrakiuose.
Inžinieriaus ataskaitoje teigiama, kad pavojingų atliekų deginimo bandymai naujai pastatytoje gamykloje nepasiekė sutartyje nurodytų rezultatų ir yra nepripažįstami.
„Toksika“ buvo priversta konstatuoti, kad rangovas ne tik iš esmės pažeidė rangos sutartį, bet ir nėra pajėgus per protingą terminą tinkamai užbaigti darbų ir perduoti įrenginį, kurį būtų galima naudoti pagal paskirtį ir kuris atitiktų rangos sutarties sąlygas.
Pažymima, kad rangovas sutartyje numatytais terminais neatliko darbų ir laiku jų neperdavė užsakovui.
Remdamasi sutartimi, užsakovė „Toksika“ turi teisę pašalinti trūkumus pati arba pasamdyti kitus asmenis trūkumams pašalinti.
Rangovas ignoruoja „Toksikos“ reikalavimus?
„Toksika“ reikalavo iš „Hafner SRL“ atstovų atvykti į gamyklą ir perduoti projektinę dokumentaciją. Nors laukė Lietuvai atstovaujantis antstolis atvykę italai dokumentacijos neperdavė.
„Toksika“ papildomu raštu rangovui nurodė atvykti dar kartą ir perduoti dokumentus.
Rangovo atstovai atvyko ir vis tiek nieko neperdavė.
„Šiaulių krašto“ žiniomis, šiuo metu dokumentai yra užrakinti gamykloje. „Hafner SRL“ užplombavo duris, ant kurių dar vieną plombą uždėjo ir „Toksika“.
87 milijonų litų vertės projekto dokumentai yra tarsi pakibę.
„Toksikos“ valdybos pirmininkas Paulius Martinkus „Šiaulių kraštui“ teigė, kad kol kas „Hafner SRL“ veiksmai nelaikomi piktybiniais.
„Galvojame ne apie sutarties nutraukimą, o apie rangovo nušalinimą. Jeigu rangovas imsis kenkėjiškų veiksmų, nebus galima su juo toliau dirbti“,– tvirtino P. Martinkus.
Pagaliau pripažinusi, kad įrenginys yra netinkamas priimti, „Toksika“ privalės skelbti konkursą kitam rangovui parinkti.
Be to, privalės iš naujo atlikti pavojingų atliekų deginimo bandymus. Pastaroji procedūra trunka apie septynis mėnesius.
Apsiribos kosmetiniais pataisymais?
Remiantis FIDIC inžinieriaus galutiniu vertinimu, sudarytas pavojingų atliekų deginimo įrenginio trūkumų, privalomų ištaisyti iki įrenginio paleidimo, sąrašas.
Nurodyti 33 įrenginio trūkumai. Pažymima, kad atlikus ekspertavimą sąrašas gali padidėti.
Bet sąraše nėra svarbiausio trūkumo, kad gamykla per daug galinga. Krosnis ne tik trumpesnė, bet ir galingesnė nei numatyta sutartyje.
Bandymų metu paaiškėjo, kad krosnyje neįmanoma deginti ne daugiau kaip 1100 kilogramų pavojingų atliekų per valandą ir ne daugiau kaip 8000 tonų per metus, nors tik tiek pavojingų atliekų leidžiama deginti „Toksikai“ išduotame taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime.
Šiuo metu – tai griežtas galiojantis aplinkosauginis reikalavimas.
„Ar „Toksika“ ir toliau nepripažįsta, kad per didelis įrenginio galingumas yra trūkumas, dėl kurio negalima iš naujo pradėti pavojingų atliekų deginimo bandymų?“,– stebėjosi buvęs „Toksikos“ generalinis direktorius Ramūnas Peciulevičius, kuris dar pernai dėl galimų nusikalstamų veikų, vykdant deginimo įrenginio rangos sutartį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
„Rangovas slapta proteguojamas, siekiant jį apsaugoti nuo galimo baudžiamojo persekiojimo? Gal „Toksika“ nesiruošia įrenginio taisyti iš esmės, ketindama apsiriboti tik kosmetiniais pataisymais?"– klausė R. Peciulevičius.
Jis nuogąstavo, kad taršos integruotos prevencijos ir kontrolės reikalavimai bus pakeisti, leidžiant deginti didesnius atliekų kiekius, o tai atvers galimybę į Lietuvą papildomai įvežti pavojingų atliekų.
„Vis gi greičiausiai vėl bandoma daryti kompromisą ir apeiti aplinkosauginius reikalavimus“,– įtarė R. Peciulevičius.
„Galėtų būti deginama 12– 16 tūkstančių tonų“
„Energetinė įrenginio pusė yra galingesnė – šitą dalį apspręs ateinantis projektuotojas, kuris turės sužiūrėti, kad įrenginys atitiktų reikalavimus,– pripažino „Toksikos“ valdybos pirmininkas P. Martinkus. – Pagal atliktas studijas Lietuvoje susidaro 12–16 tūkstančių tonų pavojingų atliekų per metus, kurios galėtų būti deginamos gamykloje“.
„Na taip, taip“,– sumurmėjo P. Martinkus, priminus, kad pagal aplinkosauginius reikalavimus leidžiama deginti tik 8000 tonų pavojingų atliekų per metus.
Irena BUDRIENĖ