Neseniai Tilto g. įkurtame eismo valdymo centre buvo pristatyta mieste diegiama automatizuota eismo valdymo sistema. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Vaidotas Antanavičius sakė, kad šios dienos spaudos konferencijos tikslas – ne tik pristatyti naująją eismo valdymo sistemą, bet ir atsiprašyti miesto gyventojų už laikinus nepatogumus, kylančius dėl sistemos įrengimo darbų.
„Tačiau šie nepatogumai bus su kaupu kompensuoti po keleto mėnesių, kai tiek vairuotojai, tiek pėstieji patirs naujosios eismo valdymo sistemos privalumus“, – tvirtino jis.
Jau dabar spūsčių sankryžoje ties Žaliuoju tiltu, kurioje veikia ši sistema, pastebimai sumažėjo.
Naująją eismo valdymo sistemą sudaro: eismo valdymo centras, 208 į vieną tinklą sujungti šviesoforai, automobilių eismo jutikliai ir šviesoforų valdikliai, 650 duomenų siųstuvų autobusuose ir troleibusuose, 13 vairuotojų informavimo švieslenčių, 53 eismo stebėjimo kameros 22 sankryžose, ir greičio matavimo sistema.
Pasirinkti 6 pagrindiniai transporto koridoriai, kuriuose bus suformuotos taip vadinamosios „žaliosios bangos“. Naujoji sistema jau dabar veikia ir valdo eismą pirmajame iš šešių transporto koridorių - atkarpoje nuo Tarptautinio Vilniaus oro uosto iki Žaliojo tilto. Pagal mieste esančią eismo situaciją, buvo nustatyti pirmieji 6 transporto koridoriai: tai magistralės „Tarptautinis oro uostas-Žaliasis tiltas“, „Žaliasis tiltas-Kalvarijų g.“, „Žaliasis tiltas-Arsenalo g.-Antakalnio g.-Nemenčinės pl. (iki Saulėtekio al.)“, „J. Basanavičiaus g. (nuo Švitrigailos g.)-Savanorių pr. (iki Riovonių g.)“, „Vasario 16-osios g.-Tauro g.-Šopeno g.-Pylimo g.-Vilniaus g.“ ir Vilniaus miesto centras.
Visų 6 transporto koridorių įrengimas turėtų būti baigtas iki lapkričio pabaigos, tačiau, anot Vaidoto Antanavičiaus, „tai nereiškia, kad bus apsiribota šiais 6 koridoriais – vėliau sistema bus diegiama Ukmergės, Geležinio vilko ir kitose gatvėse.“
Preliminarių skaičiavimų duomenimis, ekonominė projekto nauda sudarys apie 19 mln. litų: tai – laiko, degalų sąnaudų ir avaringumo sumažėjimas, kuris, vertinant panašių sistemų patirtį kitose šalyse, turėtų sumažėti apie 13 proc. Skaičiuojama, kad mieste sudeginamo kuro sąnaudos turėtų sumažėti apie 11 proc., o tai yra maždaug 2 mln. litų per metus.
Vaidotas Antanavičius pažymėjo, kad naujoji sistema negali išspręsti visų transporto problemų Vilniaus mieste. „Tai – kompleksinis sprendimas, tik viena iš spūsčių mažinimo priemonių. Niekada nebus, kad mieste nebūtų kokių nors transporto problemų. Tačiau jau šiandien pastebimos teigiamos šio projekto pasekmės - pirmajame koridoriuje sumažėjo spūsčių, pagerėjo viešojo transporto darbo efektyvumas.“
