Prekybininkai ir gamintojai per didžiąsias metų šventes stengiasi kuo daugiau uždirbti, todėl daugybės produktų, ypač maisto, kainas gerokai išpučia.
Daugelis gamintojų ramina, kad prieš šventes maistas nebrangs, o kai kurie žada ir nuolaidas. Vartotojų nepaguodžia tik žuvų perdirbėjai – žuvies produktų kainos metams baigiantis įsibėgėjo.
Žuvies kainos – vis aukštyn
Žuvų perdirbėjai tvirtina, kad dėl senkančių išteklių ir mažėjančių kvotų šiemet nuo 30 iki 70 proc. pabrango jūrinės žuvys. Tad ir žuvies patiekalai ant šiųmetinio kalėdinio stalo bus gerokai brangesni.
„Kiekviena žaliavos partija vis brangesnė. Žuvų kainos ypač pradėjo augti nuo spalio pradžios. Brangimas ir toliau nesustoja, nes žuvies trūksta“, – sakė žuvų gamybos įmonės „Grundalas“ vyriausioji buhalterė Neringa Želnienė.
Individualios įmonės „Bajorų žuvis“ savininkas Juozas Simutis pabrėžė, kad žaliavos kainos pamažu kilo visus šiuos metus. Labiausiai pabrango silkės, skumbrės, jūros lydekos. Mažiau pakilo Baltijos jūroje sužvejotų žuvų kainos.
„Žaliava pabrango maždaug perpus, tačiau žuvų produktų kainos tiek neišaugo. Kitaip silkių kaina būtų auksinė“, – teigė J.Simutis.
Pasak Nacionalinės žuvų perdirbėjų ir prekybos asociacijos direktoriaus Vytauto Andriuškevičiaus, dėl pabrangusios žaliavos mūsų šalies žuvies produktų gamintojams sunkus metas.
„Mūsų gamintojai naudoja 95 proc. ar net 100 proc. importinės žaliavos. Jie priversti branginti ir produkciją, o prekybininkai nenori didinti kainų. Gamintojai atsidūrė savotiškuose spąstuose“, – aiškino V.Andriuškevičius.
Įmonės „Bajorų žuvis“ savininko teigimu, dėl šoktelėjusios žuvų produktų kainos pardavimas sumažėjo.
Mažesne apyvarta nesiskundžia „Grundalas“. „Apyvarta kaip įprastai gruodį tik auga. Užsakymų nesumažėjo. Jei nebūtų žaliavos trūkumo, galėtume parduoti dar daugiau“, – tvirtino N.Želnienė.
Kalti kinai?
Rudens pradžioje mėsos produktų kainų augimą prognozavę šalies mėsos perdirbėjai tikina, kad ji pabrango nedaug, juolab neketinama produkcijos branginti prieš šventes.
„Pastaruoju metu mėsos gamintojai naudojo savo vidinius išteklius, kad gaminiai vartotojams nebrangtų. Nors dėl pakilusių grūdų kainų žaliava pradėjo brangti dar pernai, mėsos produktų kainos augo nesmarkiai“, – dėstė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.
Dėl vasarą pratrūkusio kiaulių maro uždraudus gyvų kiaulių eksportą į Rusiją, krito jų supirkimo kaina. Tad perdirbėjai galėjo pigiau įsigyti žaliavos.
Be to, rusai uždraudė ir Lietuvos mėsos gaminių importą, todėl ir dėl didesnės pasiūlos vietos rinkoje mūsų gamintojų produktų kainos nedidėjo.
„Rudenį rinkose pabrango kai kuri žaliava, tad ir pas mus prognozuotas kainų kilimas. Tačiau nedaug pabrango tik atskiri produktai. Kainą pakėlė kinai, pradėję daugiau pirkti kai kurių žaliavų, pavyzdžiui, naudojamų dešroms gaminti. Tolesnis mėsos produktų brangimas yra neišvengiamas“, – pasakojo E.Mackevičius.
Galima derėtis
Vieni sostinės gyventojai prieš šventes sakė maisto produktus pirksiantys prekybos centruose, kiti ketino važiuoti į didžiąsias prekyvietes, treti šventiniam stalui skirtą sumą tikino išleisiantys mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose. „Aš geriau mokėsiu keliais litais brangiau, tačiau bent jau per šventes valgysiu kokybiškesnę mėsą, duoną ar daržoves“, – tikino Justiniškių mikrorajone gyvenanti Austėja. Anot jos, mobiliuosiuose turgeliuose prekiaujantys ūkininkai prieš šventes kainų nedidina. O labai norint ir nusiderėti galima.
UAB „Dembavos medelynas“ užaugintais vaisiais prekiaujantis Rimantas Pravilonis prieš šventes vos spėja suktis, nes prie mikroautobuso išsirikiuoja eilės pirkėjų. Nuo 1,50 iki 2,20 Lt kainuojančius obuolius žmonės perka po keturis, penkis kilogramus. Tik kriaušės kainuoja brangiau – po 4,50 Lt už kg. „Prieš pat šventes kainų tikrai nedidinsime. Kol kas visko turime. Geriau parduoti pigiau nei produkciją pūdyti“, – sakė bendrovės darbuotojas.
Akcijų neskelbia
Beveik 20 metų konditerijos gaminius ir duoną kepančios įmonės „Saimeta“ prekystalis vilioja ne tik smaližius. Dažnas pirko ragaišius, baltą pyragą ir juodą duoną. Palyginti su praėjusiais metais, šios įmonės gaminiai beveik nepabrango. Kilogramas rupios naminės duonos kaip ir pernai kainuoja 6 Lt.
„Šiek tiek turėjome pakelti kai kurių konditerijos gaminių kainas, nes juose naudojamas ne margarinas, o sviestas, kurio kaina dabar daug didesnė. Tapę žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ nariais prekiaujame mobiliuosiuose turgeliuose. Artėjant šventėms kai kurias prekes parduosime pigiau. Skelbti akcijų negalime, nes ir taip vos spėjame patenkinti mūsų produkcijos pirkėjų poreikius“, – sakė įmonės savininkė Vita Stankevičienė. Prieš šventes, anot jos, labai padaugėja darbo, nes gaunama daug proginės duonos, konditerinių krepšelių, tortų užsakymų.
Stengiasi išlaikyti vartotoją
Pasak žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadybininko Žilvino Baltruškevičiaus, tikėtis žemės ūkio produktų pardavimo akcijų, kaip prekybos centruose, nereikėtų, nes turgeliuose prekiaujama kitu principu.
Ūkininkams niekas nediktuoja sąlygų, ką ir po kiek parduoti. „Jei ūkininkai galės, prieš šventes kainas nuleis. Tačiau būkime realistai, juk jiems kainuoja ne tik produkcijos gamyba, bet ir jos atvežimas į vietą. Ne vienas miestietis, ypač gyvenantis toliau nuo centro, džiaugiasi, kad nereikia važiuoti į miesto turgavietes ir viską, ko reikia, galima prie namų nusipirkti“, – aiškino Ž.Baltruškevičius.
Kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius pabrėžė, kad ūkininkams svarbu išlaikyti apyvartą ir vartotojus, kurie pamėgo jų produkciją, todėl siūlo konkurencingą kainą.
„Gamintojai supranta, kad laikas gana sudėtingas, žmonės dar neišgali brangiai mokėti. Turgeliuose tarp vartotojo ir gamintojo yra tiesioginis ryšys, todėl gamintojas mato, ar jo siūloma kaina yra prieinama“, – dėstė M.Maciulevičius.
Ne visada brangsta pagrįstai
Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas
Maisto produktų kainos auga ne tik per šventes, bet ir dėl daugelio kitų priežasčių. Mūsų šalyje jos didėja ir dėl to, kad integruojamės į ES, kur ir žaliavos supirkimo, ir maisto produktų kainų vidurkis dar yra 30 proc. didesnis. Maždaug tiek pat nuo ES vidurkio atsilieka ir mūsų gyventojų perkamoji galia. Be to, branginant produktus pakanka ir spekuliacijų. Tiek prekybos, tiek gamybos srityse yra daug oligopolinių struktūrų, kurios daro didelę įtaką kainoms.
Neretai stengiamasi maisto produktų pabrangimą pagrįsti nederliumi ar žaliavos brangimu, nors duomenys rodo ką kita. Štai prieš porą metų pieno supirkimo kaina buvo sumažėjusi dvigubai, o produktai atpigo tik apie 15 proc. Duonos gaminiai per trejus metus pabrango 1,5 ir daugiau karto, nors grūdų kainos tiek neišaugo. Šiemet atpigo daržovės ir vaisiai, mažėja ir greičiausiai dar mažės grūdų kainos.
Vida TAVORIENĖ, Nijolė BARONIENĖ
