Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymai dėl darbo santykių keitimo be kita ko, apima ir sporto santykių reguliavimą. Svarbu pastebėti, kad siūlomi Darbo kodekso pakeitimai prieštarautų tarptautinei sporto teisės praktikai ir gerokai pablogintų sporto klubų pozicijas, kadangi įgyvendinus dabartinius Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymus būtų labai apsunkintas sporto sutarčių vykdymas, o juo labiau – nutraukimas. Be to, naujieji Darbo kodekso pakeitimai neabejotinai gerokai pablogintų mažesnių klubų finansinę padėtį.
Nutraukimas – tik ypatingais atvejais
Jau dabar aišku, kad siūlomu reguliavimu neatsižvelgiama į galimas praktines situacijas ir atitinkamą siūlomo reguliavimo apsunkinimą. Nėra aišku, kodėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekto rengėjai siūlo tokį ilgą įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminą ir papildomai siūlo prievolę sporto klubui išmokėti 1 (vieno) vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Tokia praktika visiškai prasilenktų su logika, nes sporto santykiai gali trukti tik kelis mėnesius. Sporte santykiai turi būti greiti, lankstūs, turi būti reaguojama žaibiškai.
Sutartys su sportininkais – darbo sutartys?
Kita keistai skambanti nuostata – jog sporto veiklos sutarties įsigaliojimui kaip sąlyga gali būti tinkamas sportininko medicininio patikrinimo atlikimas. Tai visiškai neatitinka naujausios pasaulinės sporto praktikos, nes jau kelerius metus tiek Tarptautinis sporto arbitražas, tiek FIBA ar FIFA arbitražai aiškiai yra pasakę, kad medicininiai rezultatai negali būti lemti to, kad sutarties negaliotų. Panašu, kad kodekso projekto rengėjai neapsvarstė to, kuriai darbo sutarčių rūšiai teks priskirti sutartis su sportininkais.
Prasilenks su praktika
Kodekso pakeitimai visiškai nukryps nuo susiformavusios teismų praktikos. Po pakeitimų darbo teisiniuose santykiuose sportininkai būtų laikomi silpnesne šalimi, todėl prognozuojame, kad padaugės bereikalingų teisminių ginčų – darbo santykius sportininkai aiškinsis teismuose. Pagrindinė problema, kuri tai lems – norima reglamentuoti specifinius civilinius santykius Darbo kodeksu – tai iškreipia pačią tokių santykių esmę. Svarbu pastebėti, kad sporto santykiai yra ne darbo, o paslaugų teisiniai santykiai.
Didesnė mokestinė našta
Tikėtina, kad pakeitimai taip pat lemtų, kad sporto klubams tektų didesnė mokestinė našta. Dabar nuo veiklos gautų pajamų mokamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis, o po pakeitimų už sportininką visus mokesčius tektų sumokėti klubui, kaip darbdaviui, kurie gerokai viršytų 15 proc., taip pat turėtų būti įtrauktas garantinis fondas. Tai gerokai apsunkintų Lietuvos klubų finansinę padėtį. Didesnio apsunkinimo klubams ir sporto sistemai tikriausiai negalima būtų sugalvoti.
„Roedl & Partner“
Lietuvos advokatų kontora „Roedl & Partner“ atstovauja tarptautiniam verslo teisės, mokesčių bei audito konsultacijų tinklui „Roedl & Partner“. „Roedl & Partner“ Lietuvoje veikia nuo 1995 metų, o Baltijos šalyse – nuo 1993 metų. Pagrindiniai klientai yra Vokietijos ir Austrijos kapitalo bendrovės, tarp jų – kelios bendrovės, esančios tarp penkių didžiausių investuotojų Lietuvoje. „Roedl & Partner“ konsultuoja teisiniais, o Lietuvoje taip pat veikianti uždaroji akcinė bendrovė „Rödl & Partner“ – apskaitos, audito bei mokesčių klausimais.
„Roedl & Partner“ biuruose Lietuvoje ir Estijoje dirba po 35 specialistus, Latvijoje – 60 specialistų. „Roedl & Partner“ – tai tarptautinė teisės konsultacijų bendrovė, teikianti integruotas audito, apskaitos, teisės, verslo valdymo ir mokesčių konsultacijų paslaugas, turinti daugiau nei 90 biurų 40-yje pasaulio valstybių. Bendrovę 1977 metais įkūrė advokatas Berndas Roedlas. Tinkle dirba 3,5 tūkst. darbuotojų. „Roedl & Partner“ biurai veikia Baltijos šalyse, taip pat Švedijoje, Suomijoje ir Baltarusijoje.
