Didžiosios būstų įsigijimo karštligės, kai beveik visi suskubo imti paskolas keliasdešimčiai metų, pasekmės daug kam buvo skaudžios – neįvertinę ekonominio nuosmukio rizikos ir užklupti finansinės krizės žmonės nebesugebėjo vykdyti įsipareigojimų.
Atsakingo skolinimo nuostatai, kuriuos parengė Lietuvos bankas, turėtų apsaugoti žmones nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos ir ugdyti atsakingo skolinimosi įpročius. Ką apie šiuos nuostatus, kurie įsigalioja nuo lapkričio 1 d., turi žinoti kiekvienas iš mūsų?
Pirmiausia turime žinoti tai, kad keičiasi maksimalus paskolos ir įkeisto turto santykis. Pagal Atsakingo skolinimo nuostatus jis negalės būti didesnis kaip 85 proc. įkeičiamo turto rinkos vertės. Tai reiškia, kad žmogus, norintis įsigyti būstą, 15 proc. būsto vertės turės sukaupti ir į banką įnešti pats. Ši suma negalės būti finansuojama kitais finansiniais instrumentais, pavyzdžiui, pasiėmus vartojimo paskolą. Šiek tiek griežtesni reikalavimai bus taikomi tiems, kurie skolinasi nebe pirmą kartą. Atsakingo skolinimo nuostatai taip pat numato ir maksimalią kredito trukmę - 40 metų. Be to, priimtas sprendimas, kad mėnesinės įmokos bankui neturėtų viršyti 40 proc. asmens gaunamų pajamų.
Kokius pokyčius žmogui atneša šie nuostatai? Atsakymas paprastas – būtinybę keisti skolinimosi įpročius ir skirti daugiau dėmesio atsakingam skolinimuisi. Štai iki krizės dažniausiai žmogus turėjo galimybę būstą gauti „čia ir dabar", pernelyg nemąstydamas apie galimus sunkumus ateityje. Kai žmogus turėdavo galimybę skolintis pinigų visai būsto kainai padengti, apie riziką mažai kas tegalvodavo. Juk jam nereikėjo mąstyti apie tai, kad praras savo asmenines lėšas – santaupas. Be to, dažnas nenumatė, kad atlyginimų augimas gali sustoti, o mėnesinė įmoka sudaryti daugiau nei pusę šeimos pajamų. Įmokos už būsto paskolą santykio su pajamomis neribojimas labai skaudžiai atsiliepė prasidėjus sunkmečiui, kai žmogaus atlyginimui sumažėjus kad ir penktadaliu (nekalbant apie darbo praradimo atvejus), įmoka už būsto paskolą pradėjo „ryti“ beveik visas pajamas.
Dar prieš sunkmetį paskolų limitai buvo neribojami ir susidūrėme su skolinimosi „perkaitimu“. Būsto kainų augimas skatino vis daugiau žmonių pradėti galvoti apie naują ar geresnį būstą čia ir dabar, kol jie dar labiau nepabrango. O sunkmečiui įpusėjus ir staiga nukritus nekilnojamojo turto kainoms, užstatyto būsto vertė pasidarė mažesnė už prisiimtus įsipareigojimus. Kai kurie žmonės laikėsi neatsakingos pozicijos, kad pakanka numesti savo būsto raktus bankui ir tegu jau jis tvarkosi su asmens nevykdomais įsipareigojimais.
Taigi, viena vertus, atsakingo skolinimo nuostatai atrodo kaip nauji apribojimai gyventojams. Štai žmonės, kurie buvo suplanavę artimiausiu metu imti paskolą būstui, greičiausiai planus turės kol kas atidėti ir sukaupti reikalingą įnašą. Kita vertus, aiškūs kriterijai, kiek žmogui būtų „protinga“ vietoj „norėtųsi“ skolintis, vienareikšmiškai bus naudingi visiems. Be abejo, reikės šiek tiek laiko, kol žmonės susipažins ir įvertins visus pokyčius. Tačiau ateityje svarbiausiais dalykais planuojant būsto paskolą išliks atsakomybė, planavimas ir galimybių įvertinimas.
Norbertas Žioba, Danske banko Verslo plėtros tarnybos direktorius
