Yra sakoma, kad ne kiekvienas verslininkas gali būti vadovu, kaip ir ne kiekvienas vadovas gali būti verslininku, nes tiek verslininką, tiek vadovą apibūdina skirtingos asmeninės savybės ir kompetencijos. Nežiūrint į minėtus skirtumus, tiek verslininkas, tiek vadovas pasidalija tam tikromis su bendrovės veikla susijusiomis rizikomis.
Verslininko interesas yra jo investicijų į bendrovę grąža ir bendrovės ekonominės vertės augimas. Šioje vietoje verslininkas prisiima su tuo susijusią riziką. Tačiau kitaip nei verslininkas, bendrovės vadovas prisiima bendrovės veiklos teisėto ir tinkamo organizavimo riziką. Kadangi bendrovės vadovas yra reikšminga figūra bendrovės veikloje, šiame straipsnyje glaustai apžvelgsime jo civilinės atsakomybės klausimus.
Bendrovė (juridinis asmuo) dalyvauja ūkinėje – komercinėje veikloje tik per savo valdymo organus, kuriuos sudaro fiziniai asmenys. Taigi bendrovė negali gyvuoti be savo valdymo organų, užtikrinančių kasdienį bendrovės reikalų tvarkymą, kuriuos sudaro vienas ar keli fiziniai asmenys, paskirti bendrovės valdymo organais. Prie bendrovės valdymo organų priskiriami:
a) vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas;
b) kolegialus valdymo organas – valdyba. Jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, valdybai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas.
Bendrovės vadovo atsakomybės sąlygas nustato darbo įstatymai, Akcinių bendrovių įstatymas, Civilinis kodeksas (toliau – CK) ir kiti įstatymai bei teisės aktai, taip pat bendrovės įstatai, bendrovės vadovo pareiginiai nuostatai.
Bendrovės vadovo santykius su pačia bendrove priimta vadinti vidiniais santykiais, o bendrovės vadovo santykiai su trečiaisiais asmenimis, kuriuose šis valdymo organas veikia bendrovės vardu ir ją atstovauja, – išoriniais santykiais. Dalyvaudamas šiuose santykiuose, bendrovės vadovas, jeigu jis neatlieka ar netinkamai atlieka jam priskirtas funkcijas, gali padaryti žalos:
1) pačiai bendrovei; arba
2) tretiesiems asmenims.
Skirtingai nei baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, civilinė atsakomybė taikoma ne valstybės, o asmens, kuriam padaryta žala, iniciatyva. Taigi, bendrovės vadovui civilinė atsakomybė kyla tik tuo atveju, jeigu tokios atsakomybės taikymo prašo žalą patyręs asmuo. Vadinasi, jeigu bendrovė ar trečiasis asmuo nereikalauja, kad bendrovės vadovas atlygintų padarytus nuostolius, tai bendrovės vadovui civilinė atsakomybė nebus taikoma.
Kas už ką atsako?
Svarbu atkreipti dėmesį, jog bendrovės vadovas, veikdamas bendrovės vardu sukuria teises ir pareigas ne sau, o pačiai bendrovei. Todėl bendru atveju, ne vadovas bendrovės vardu atlikęs neteisėtus veiksmus, o pati bendrovė yra atsakinga prieš trečiuosius asmenis. Tokiu atveju trečiajam asmeniui iš bendrovės prisiteisus nuostolius, bendrovė galės šiuos nuostolius reikalauti atlyginti iš vadovo, dėl kurio neteisėtų veiksmų žala ir buvo padaryta. Tačiau, kaip ir minėta aukščiau, jeigu bendrovė nereikalaus nuostolių atlyginimo iš bendrovės vadovo, bendrovės vadovas minėtos atsakomybės išvengs. Taigi, kai bendrovės akcijos priklauso vienam akcininkui, kuris tuo pačiu yra ir bendrovės vadovas, vadovo atsakomybės klausimai prieš pačią bendrovę praktikoje nenagrinėjami. Akcininkui beprasmiška gintis nuo paties savęs. Svarbu paminėti, jog šiuo atveju pačios bendrovės atsakomybė išlieka prieš bendrovės kreditorius, darbuotojus, kitus bendrovės veikla suinteresuotus asmenis. Be to svarbu atkreipti dėmesį, jog bendrovės bankroto atveju bendrovėje paskirtas bankroto administratorius tikrins vadovo sudarytus sandorius. Jeigu savo laiku bendrovė nereikalavo taikyti atsakomybės vadovui, atsakomybę taikyti turėtų paprašyti bendrovės bankroto administratorius.
Tačiau tiek tie bendrovės vadovai, kurie nėra bendrovės akcininkai, tiek tie, kurie tuo pačiu turi bendrovės akcijų turėtų žinoti, jog tam tikrais teisės aktų numatytais atvejais būtent pats bendrovės vadovas pateks į trečiųjų asmenų malonę, t.y. prieš juos turės atsakyti tiesiogiai. Tokiais pavyzdžiais galima laikyti šiuos atvejus:
1) kai bendrovės vadovas sudaro sandorį pažeisdamas savo kompetenciją, tuomet jis privalo atlyginti trečiajam asmeniui nuostolius. Bendrovės vadovo kompetencijos pažeidimai pasireiškia tuomet, kai vadovas priima sprendimą įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia kaina, taip pat priskirtini ir tie atvejai, kai vadovas priima sprendimą vienasmeniškai, be kito asmens valios, kuomet bendrovėje nustatyta kiekybinio atstovavimo taisyklė, pagal kurią kartu su bendrovės vadovu visais atvejais bendrovės vardu turi veikti ir kiti valdymo organų nariai.
2) kai bendrovės vadovas privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad bendrovė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,
3) kt. atvejai.
Jeigu nors į vieną klausimą galima atsakyti „NE“, civilinė atsakomybė bendrovės vadovui neturėtų būti taikoma
Civilinė atsakomybė, kaip ir bet kuri kita prievolė, atsiranda tik esant tam tikriems juridiniams faktams – jų visumai, nes paprastai vienas juridinis faktas dar nėra pakankamas pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. Kitaip tariant, tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms (vadinamajai juridinių faktų sudėčiai), galima kalbėti apie civilinę atsakomybę, kaip apie egzistuojančią prievolę.
Civilinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. jeigu nors vieno iš žemiau nurodyto fakto nenustatoma, deliktinė atsakomybė bendrovės vadovui atsirasti negali:
1) neteisėti veiksmai;
2) priežastinis ryšys;
3) kaltė;
4) žala (nuostoliai).
Neteisėti veiksmai
Sąlyginai bendrovės vadovo neteisėtus veiksmus galima suskirstyti į tokias grupes:
1) įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus (pvz., bendrovės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pažeisdamas Įmonių bankroto įstatyme bendrovės vadovui numatytas pareigas arba bendrovės vadovas sudarė susitarimą su trečiu asmeniu pasidalyti prekės rinką ar reikalauja iš kitų ūkio subjektų papildomų įsipareigojimų, kurie pagal savo komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu, taip pažeisdamas Konkurencijos įstatymo nuostatas);
2) bendrovės įstatų ir kitų vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimas (pvz. bendrovės vadovas sudarė sandorį neturėdamas bendrovės akcininkų ar valdybos pritarimo).
3) bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (pvz. bendrovės vadovas painioja bendrovės ir asmeninius interesus, nesirūpina bendrovės turto priežiūra, kt.).
Bendrovės vadovai privalo dirbti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus ir jei pagal savo kompetenciją neužtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų ir bendrovei yra taikomos sankcijos (ekonominės sankcijos: skiriant baudą, sustabdomas leidimas vykdyti tam tikrą veiklą ir pan.), bendrovės vadovai turėtų atlyginti bendrovei tokių neteisėtų veiksmų pasekoje atsiradusią žalą.
Priežastinis ryšys
Norint asmeniui pritaikyti civilinę atsakomybę už žalos padarymą, reikia įrodyti, kad tarp jo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys atspindi dviejų reiškinių – priežasties ir pasekmės – sąsają. Skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau, nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas. Priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos faktui įrodyti būtina nustatyti, kad atsakovas turėjo teisinę pareigą, kurią jis pažeidė, šiuo pažeidimu padarė žalą, taip pat nėra kitų pašalinių įvykių, galėjusių nutraukti priežastinio ryšio grandinę bei kitas svarbias aplinkybes.
Kaltė
CK 6.248 str. 1 d. (lex generalis) įtvirtina, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. CK 6.256 str. 4 d. (lex specialis) nustato, kad verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės (angl. – strict liability), nes verslas yra veikimas savo rizika.
Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Tai reiškia, kad atsakymas į klausimą, žalos padaręs asmuo yra kaltas ar ne, turi būti pateikiamas ne vertinant jo psichikos, psichologinę būklę, o jo elgesį remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus (bonus pater familias) elgesio standartu. Jei apdairus, rūpestingas, atidus žmogus tokioje pat situacijoje būtų pasielgęs kitaip ir žalos išvengęs, žalos padaręs asmuo yra kaltas. Jei tokiomis pat aplinkybėmis žalos nebūtų išvengęs ir apdairus, rūpestingas, atsargus bei atidus žmogus, atsakovo kaltės nėra. Vertinant, ar asmuo yra iš tiesų kaltas, reikia atsižvelgti į asmenis siejančios prievolės pobūdį, šalių tarpusavio santykius, žalos padarymo aplinkybes, labai svarbu analizuoti teisės aktuose bei profesinės etikos taisyklėse nustatytus elgesio standartus. Atkreiptinas dėmesys, jog kadangi civilinėje teisėje kaltė suprantama objektyviai ir yra preziumuojama, pats žalos padarymo faktas reiškia kaltę. Konstatuoti, kad kaltės nėra, galima tik kai atsakovas įrodo bent vieną įstatyme numatytą pagrindą, kai žala pateisinama ir civilinės atsakomybė netaikoma.
Žala (nuostoliai)
Žala nesiejama su ekonomine objekto verte, ji padaroma teisės ginamoms vertybėms. Žala – tai nukentėjusiojo turtinio ar kitokio intereso pažeidimas, t.y. nukentėjusiojo turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis arba padaromas neigiamas poveikis neturtiniams interesams. Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas.
Neteisėtais bendrovės vadovo veiksmais bendrovei gali būti padaroma turtinė žala, kuri pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį gali būti:
a) tiesioginė – žalingų pasekmių tiesiogiai nulemtos ir dėl to būtinos išlaidos nuostoliui pašalinti (turto vertės sumažėjimas, turėtos išlaidos ir kt. pvz., bendrovės vadovui iš bendrovės kasos neteisėtai paimant pinigų sumas savo asmeninėms reikmėms, sunaikinusė ar sugadinus turtą),
b) netiesioginė - padarytos žalos papildomas rezultatas – pvz. negautos pajamos (CK 6.249 str. 1 d.).
Dalykinės reputacijos, kaip vienos civilinės teisės saugomų neturtinių vertybių, pabloginimu bendrovei gali būti padaryta ir neturtinė žala (CK 2.24 str. 8 d., 6.250 str. 1 d.), t.y. bendrovės vadovui paskleidus apie bendrovę tikrovės neatitinkančias žinias bendrovei turėtų būti atlyginama ir neturtinė žala, kuri dažniausiai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, bendrovės pažeminimu, jos socialinių santykių sumažėjimu ir kita.
Ką daryti, jeigu akcininkai liepia elgtis vienaip, o minėtas paliepimas prieštarauja bendrovės interesams?
Bendrovės valdymo organai, nagrinėjamu atveju bendrovės vadovas, privalo balsuoti prieš bet kokį nutarimą, pažeidžiantį bendrovės interesus. Netgi ir tais atvejais, kai bendrovės vadovas yra kartu ir bendrovės akcininkas, jo, kaip akcininko, ir jo, kaip bendrovės vadovo, interesai gali nesutapti. Taip pat gali nesutapti ir bendrovės bei jos akcininkų interesai.
Bendrovę ir jos valdymo organus sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai, todėl visi bendrovės valdymo organai privalo veikti išimtinai bendrovės interesais ir todėl vienokių ar kitokių asmeninių interesų turėjimas neatleidžia bendrovės vadovo nuo jo pareigos veikti tik bendrovės interesais.
Tačiau kaip spręsti problemą, kai išsiskiria akcininkų ir bendrovės tikslai ar interesai, kam suteikti pirmenybę? Tokiu atveju bendrovės vadovas privalo derinti bendrovės interesus ne tik su akcininkais, bet ir su kitomis suinteresuotų asmenų grupėmis, tokiomis kaip darbuotojai, tiekėjai, klientai, kreditoriai, bei kitaip susiję asmenys. Vadinasi, jei akcininkų politika siekiama paminti minėtų grupių interesus akcininkų naudai, tai bendrovės vadovas turi veikti ne akcininkų, o bendrovės – suinteresuotų ir susijusių asmenų – interesų naudai.
Reikia atkreipti dėmesį, jog bendrovės vadovui atliekant neteisėtus akcininkų nurodymus, kai bendrovės vadovas ir bendrovės akcininkas nesutampa, būtent bendrovės vadovas bus atsakingas už šių veiksmų sukeltas teisines pasekmes. Kadangi, ne bendrovės akcininkas yra bendrovės vadovas, bendrovės vadovas sprendimus elgtis vienaip ar kitaip turėti įvertinti galvodamas apie galimas vieno ar kito elgesio pasekmes.
Mantas Gerdauskis
M. Gerdauskis dirba teisininku advokatų profesinėje bendrijoje „ADLEX“, kuri teikia teisines paslaugas Lietuvos ir užsienio klientams, įskaitant tarptautines korporacijas ir valstybines institucijas, bei veda administracinės teisės seminarus Mykolo Romerio universiteto studentams.
Klausimus teisininkui galite užduoti siųsdami el. paštu [email protected].
