Pernai valstybinė socialinio draudimo valdyba „Sodra“ turėjo skolintis milijardus, nes pritrūko pinigų pensijoms ir socialinėms išmokoms. Tačiau, kaip išsiaiškino „Respublika“, jau surinkti „Sodros“ milijardai panaudojami, švelniai tariant, neaišku kaip.
Per mėnesį – milijardas
Preliminariais duomenimis, pernai į „Sodros“ sąskaitas įplaukė 11,26 mlrd . litų. Kas mėnesį šalies dirbantieji į „Sodros“ sąskaitą sumoka beveik milijardą litų. Šie didžiuliai pinigai - ne „Sodros“ nuosavybė, o pensijos dabartiniams pensininkams ir garantija, kad pensijas gaus dabartiniai dirbantieji. Kaip „Sodra“ su tais pinigais tvarkosi?
Laikinai einanti „Sodros“ direktorės pareigas Česlova Zabulienė „Respubliką“ informavo, kad 70 proc. surinktų lėšų pernai skirta pensijoms išmokėti, 15 proc. - socialinės išmokos, 1,3 proc. - „Sodros“ darbuotojų atlyginimai, jiems per metus reikia 70 mln. litų.
Tačiau „Sodros“ biudžetas pernai buvo deficitinis ir siekė 13,74 mlrd. litų, o tai reiškia, kad teko skolintis valstybės, t.y. visų mūsų vardu 2,48 mlrd. litų. Ar tikrai „Sodrai“ buvo būtina skolintis?
Nepagrįstas būtinumas
Buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė pasakė, kad jai sunku komentuoti dabartinius „Sodros“ reikalus. Tikriausiai to reiktų klausti buvusių ar esamų „Sodros“ vadovų. Č.Zabulienės teigimu, 1,3 proc. „Sodros“ biudžeto, skiriamo fondo darbuotojų atlyginimams, nėra išpūstas skaičius. Skaičiavimai rodo, kad vidutinis atlyginimas „Sodroje“ nesiekia 2000 litų.
Kartu su darbuotojų atlyginimais, Č.Zabulienės teigimu, pernai „Sodra“ pensijoms ir socialinėms išmokoms išleido 86,3 proc. surinktų ir skolintų lėšų. Kur išleisti likusieji 13,7 proc.? Jie sudaro didelę sumą - apie 2 mlrd. litų. Tai maždaug dviejų mėnesių pensijoms reikalinga suma. Vos keliais šimtais milijonų didesnę sumą pernai „Sodra“ skolinosi.
Akivaizdus išlaidavimas
Galime teigti, kad tie du milijardai yra skirti „Sodros“ administravimui, komandiruotėms, ūkinėms išlaidoms, ką nors įsigyti. Bet ar ne per didelė tai suma? Be to, jau dabar aišku, kad nemaža jos dalis galėjo būti panaudota neskaidriai.
Štai praėjusius finansinius metus „Sodros“ vadovybė nutarė palydėti nusipirkdama kompiuterių - esą reikia tobulesnės ir našesnės įrangos. Tuometis fondo direktorius į pastabas iš šalies atšovė, kad naujų kompiuterių pirkimas buvo suplanuotas iki ekonominio sunkmečio, o 4 mln. už tokį pirkinį - nedaug. Tikrai nedaug palyginti su 2 mlrd. litų, panaudojamų nežinia kaip.
Ar tikrai reikėjo naujų kompiuterių? „Sodros“ vadovybės kategorišku teigimu, taip. Toks atsakymas iš kantrybės išvedė net ūkio ministrą Dainių Kreivį - jis paklausė, kur žiūrėjo viešųjų pirkimų tarnyba. Ir išgirdo atsakymą, kad žiūrėjo ten, kur reikia... Nepriklausomų ekspertų nuomone, „Sodra“ galėjo išsiversti be naujų kompiuterių, nes dabar turimi dar morališkai nepaseno.
Jaučiasi apgauti
Skaudu tai girdėti pensininkams, kurie šiemet gavo pirmąsias apkarpytas pensijas. Pasirodo, nemažai atvejų jos sumažėjo daugiau, nei žadėjo valdžia, pensininkų sąskaita mažindama „Sodros“ išlaidas. Į redakciją skambino ne vienas senolis, klausiantis, kaip gali būti, pvz., kad 677,6 lito buvusi pensija sumažėjo ne 14, kaip deklaruota oficialiuose dokumentuose, o 24 litais. Praėjusių metų paskutinį ketvirtį šalyje, „Sodros“ duomenimis, buvo 1 mln. 109 tūkst. 005 pensininkai. Nuo visų nusukus po dešimt litų, vienu ypu „Sodra“ sutaupo per 11 milijonų.
Elgiasi drastiškai
„Sodros“ tradicija leisti pensininkų pinigus ypač ciniškai atrodo „Sodros“ vykdomos drastiškos įmokų išlupimo politikos fone. Visiškai neįsigilinama į padėtį, todėl kartais ištisi įmonių ar įstaigų kolektyvai pasmerkiami bado dietai. Porą mėnesių atlyginimų negaunantiems 29 Šiaulių ikimokyklinių įstaigų darbuotojams iš savivaldybės pervestus pinigus „Sodra“ nuskaičiavo į savo sąskaitą. Pedagogės ir auklės liko be duonos kąsnio. Įdomu, ar „Sodros“ Šiaulių skyriaus vadovas Leonas Strazdauskas yra bandęs be pinigų pragyventi du mėnesius? Matyt, ne. Kitaip nebūtų atšovęs, kad pinigai nuskaičiuoti pagal galiojančią tvarką, o dėl mokėjimo atidėjimų niekas nesikreipė...
Tai ypač nemoralu jau vien todėl, kad sau „Sodra“ ir jos padaliniai visada užsitikrina atlyginimus. Pastaruoju metu „Sodros“ skyriai jau nesibodi nuskaičiuoti iš įmonių sąskaitų pinigus avansu. Po naujųjų metų pinigų savo sąskaitose pasigedo Šiaulių ir Vilniaus verslininkų įmonės. Įdomiausia, kad jos nebuvo skolingos „Sodrai“. Žinoma, taip elgiamasi tik su silpniausiais rinkos dalyviais - smulkiomis įmonėmis. Ar tokiomis priemonėmis pavyks užlopyti „Sodros“ biudžeto deficitą, jei beveik du milijardai litų išleidžiama vadinamosioms administravimo išlaidoms?
Komentaras
Antanas Bukauskas, M.Romerio teisės universiteto lektorius, viešojo administravimo specialistas
Kaip „Sodra“ elgiasi su mūsų pinigais? Nemanau, kad skaidriai. Šiemet nuvažiavau į gimtąją Šilalę ir pirmiausia išvydau naujus „Sodros“ skyriaus rūmus. Jie, vietos šaltinių teigimu, kainavo apie 7 mln. Ar tų rūmų reikėjo? Prisiminiau tai, nes geresnį pavyzdį, kad „Sodra“ turi daug rezervų taupyti, sunku rasti. „Sodra“ turėtų imti pavyzdį iš privataus sektoriaus, kur galioja taisyklė: optimizuojant veiklą pirmiausia mažinamos administracinės išlaidos. Jei kiekvienoje privačioje įmonėje yra kur ir kaip sutaupyti, tai tokioje struktūroje kaip „Sodra“, kur dirba tūkstančiai žmonių, tikrai atsiras. Kita vertus, ką mes žinome apie „Sodros“ išlaidas? Tokia informacija turi būti skelbiama labai detali ir visiems prieinama. Kol kas taip nėra. Girdėjau, kad neseniai Valstybės kontrolė atliko „Sodros“ auditą, tai jo išvadose būtinai turėjo būti numatyta, ką ir kaip reikia mažinti.
Viktoras Armalis, Vidmantas Užusienis