Šiauliuose yra beveik 1 400 šeimų, kurios laukia socialinio būsto. Šiuo metu Savivaldybės perkami socialiniai butai tik nežymiai sutrumpins laukiančiųjų eilę. Jos dalimi nusprendę netapti gyventojai socialinius butus linkę vadinti atgyvena.
Socialinis butas – ne man
Našlaitis renginių organizatorius Žygimantas Stakionis – vienas iš tų, kuris galėtų pretenduoti gauti socialinį būstą, bet jis to nesiruošia daryti. Gimdymo namuose mamos paliktas, vaikų globos namuose iki dešimties metų augęs šiaulietis – vienas iš dešimties motinos „gegutės“ vaikų. Ir dėl savo biografijos, ir dėl jauno amžiaus šiaulietis savo būsto dar nespėjo įsigyti.
„Tapti vienu iš laukiančiųjų socialinio būsto nekilo noras. Žinau, kokius butus savivaldybė dalija. Kai kurie jų reikalauja ne tik kosmetinio remonto, bet ir rimtesnio statybininkų įsikišimo. Tai tik viena iš priežasčių.
Kita priežastis – priimdamas socialinio buto raktus, turi būti nusiteikęs miegoti ant grindų, nes butai būna be baldų. Norint juose apsigyventi, reikia nemažų išlaidų. To sau negalėčiau leisti“, – pripažįsta Žygimantas. Šiuo metu jis nuomoja butą, mokėdamas tik už komunalinius mokesčius.
Šiauliečio nuomone, valstybei laikas elgtis racionaliau. „Juk būtų galima socialinių butų visai atsisakyti, jei Savivaldybės imtųsi dengti nuompinigius“, – mano Žygimantas.
Perka butus
Šiuo metu Šiaulių miesto savivaldybėje vyksta pirkimo procedūros dėl 11 socialinių butų pirkimo. Perkami vieno ir trijų kambarių butai ne bendrabučio tipo namuose su visais patogumais.
Nors šiuo metu Šiauliuose tebeauga parduodamų butų paklausa, valdininkai nesvarstė analizuoti būsto kainų prognozių. „Negalėjome laukti, kol bus įvestas euras, nes yra terminas, iki kada turime nupirkti“, – sako Savivaldybės Turto skyriaus Būsto fondo poskyrio vedėja Odeta Volungevičienė.
Šiuo metu socialinio būsto laukiančiųjų sąraše – 1395 žmonės. Kai kurie iš jų būsto laukia nuo 2003-ųjų metų. Jei socialinio būsto fondo plėtrai skirtos lėšos būtų panaudotos nuompinigiams dengti, jų pakaktų trečdaliui prašančiųjų net vieneriems metams. Be to, Savivaldybei nereikėtų išlaidauti, remontuojant nuomojamus butus, rūpintis skolų išieškojimu ar samdyti advokatų nuomininkams iškeldinti. Vien Socialinis apsaugos ir darbo ministerijos padalinys, įkurtas socialinių būstų fondo plėtrai kuruoti, kasmet atsieina apie ketvirtį milijono litų.
Piktnaudžiavimo galimybės neribotos
Iš viso Šiaulių miesto savivaldybė turi apie 800 gyvenamųjų patalpų: apie 600 butų, keletą namukų ir kambarių bendrabučiuose. Kiek juose gyvena nuomininkų, kuriems pagal gaunamas pajamas socialinis butas nepriklausytų, vargu, ar kas galėtų pasakyti. Vis dar svarstoma pakeisti reikalavimą, pagal kurį gyvenantieji turėtų teikti turto ir pajamų deklaracijas kas metus.
„Šiuo metu jos yra tebeteikiamos kas trejus metus“, – mini Savivaldybės Būsto fondo poskyrio vyr. specialistė Živilė Jagutienė. Pagal esamą tvarką žmogui galima dvejus metus gyventi turtingiau ir tik trečiaisiais pasistengti „sutilpti į normas“.
„Jei pajamos ir turtas neviršija valstybės nustatyto dydžio arba viršija tik 5 proc., būstas ir toliau lieka nuomininkui“, – sako Ž. Jagutienė. Piktnaudžiauti tebegali ir tie, kurie išvyksta uždarbiauti į užsienio šalį.
„Jei žmogus išvyko į užsienį, mes dėl to iš jo buto neatimame“, – pripažįsta
Ž. Jagutienė pridurdama, kad galimybės sužinoti apie emigrantų pajamas užsienyje yra menkos. Taip piktnaudžiautojai atima galimybę gauti socialinius būstus tiems, kuriems to labiausiai reikia. Kai kurios socialinio būsto laukiančios šeimos su mažais vaikais yra priverstos ilgus metus glaustis Nakvynės namuose, kuriuose vaikai iki šiol neišvengia susitikimų su pirmajame aukšte gyvenančiais buvusiais kaliniais ar narkomanais.
Socialinių daugiabučių statybų idėja jau pamiršta
Dar 2010 m. Šiaulių miesto savivaldybės atstovai viešai kalbėjo apie tai, kaip Šiauliuose statys daugiabutį namą socialiai remtiniems žmonėms. Tam buvo parengti ir planai. Numatyta, kad name galės apsigyventi 55 šeimos. Savivaldybė buvo brangiai sumokėjusi ir už galimybių studiją, bet naujų daugiabučių statybos taip ir neprasidėjo.
O. Volungevičienė sako, kad planai dėl statybų nebuvo įgyvendinti, nes lėšų namo statyboms neatsirado. Visgi ši idėja jai atrodytų patraukli ir dėl galimybės suvaldyti piktnaudžiavimo atvejus.
„Būtų kur kas paprasčiausia administruoti ir kontroliuoti“, – privalumą įžvelgia valdininkė, turėdama omenyje, kad visi butai būtų vienoje vietoje.
Kol kas tik projektas
Siekiant efektyviau tenkinti gyventojų poreikį socialiniam būstui, dar prieš kelerius metus siūlyta nustatyti būsto nuomos mokesčio ar jo dalies kompensavimo teisę. Tai leistų gyventojams būstą nuomotis rinkos sąlygomis iš fizinių ar privačių juridinių asmenų. Bet tai vis nevirsta realybe.
Yra viltis, kad situacija dėl laukiančiųjų socialinio būsto ne tik Šauliuose, bet ir visoje šalyje pasikeis. Seime TS-LKD opozicija yra įregistravusi Vietos ekonominio vystymo ir regioninės plėtros įstatymo koncepciją. Joje numatyta, kaip investuoti į žmonių darbo vietų, gyvenimo kokybės ir pajamų augimą regionuose ir didmiesčiuose. Viena iš šios koncepcijos idėjų – Pirmojo būsto įstatymas. Jo esmė gana aiški: valstybė investuotų į jaunų šeimų pirmojo būsto įsigijimą arba renovaciją, kompensuodama dalį gauto kredito. Ši investicija į pirmąjį būstą būtų diferencijuota. 1 vaiką turinčiai jaunai šeimai valstybė apmokėtų 5 proc. suteikto būsto kredito, 2 vaikus – 10 proc., 3 ir daugiau vaikų – 20 proc.
Tikėtis valstybės subsidijos būstui įsigyti šiauliečiai (tam reikia atitikti uždarbio ir kt. reikalavimus) gali ir dabar, pasinaudodami lengvatine būsto paskola. Šiuo metu, paraiškos teikimo laikui besibaigiant, pageidavimus gauti lengvatinę būsto paskolą yra pareiškę tik penki šiauliečiai.
