Lietuvos bankams įsigyti „Snoro“ kioskus jau per vėlu, sako Lietuvos bankų asociacija. To priežastis gana paprasta – šiuo metu dėl teisinių ginčų „Snoro“ infrastruktūros parduoti dar negalima, o kadangi dauguma bankų svarsto apie dalies paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę, „Snoro“ turtas bankams tampa vis mažiau patrauklus.
„Su klientais kai kurie bankai tikrai būtų įsigiję („Snoriukus“ – aut. past.) ir koregavę verslo strategiją, dabar juos galbūt galėtų įsigyti kokia mokėjimo įstaiga, sakysime, Lietuvos paštas <...> Pagal kaštus „Snoriukai“ dar galėtų kurį laiką išlikti ir tarnauti tiems žmonėms, kurie niekada nesikels į elektroninę erdvę. Yra tam tikrų žmonių kiekis, kurie nori matyti veidą, nors ir moka tada už paslaugas brangiau ir laiką gaišta“, - svarstė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
„Snoras“ turi plačiausią teritorinį aptarnavimo tinklą šalyje – jį sudaro 258 padaliniai, iš jų – daugiau nei 230 per visą Lietuvą išsibarsčiusių „Snoriukų“.
Anksčiau apie planus įsigyti „Snoriukus“ pusę lūpų kalbėjo keletas bendrovių. Tarp pretendentų buvo minimas Lietuvos paštas bei „Mokipay“. „Snoro“ kioskais aktyviai domėjosi ir kredito unijos. Tačiau šiuo metu oficialių patvirtinimų, kas galėtų tapti „Snoro“ kioskų savininkais, nėra.
