Iniciatyvinė visuomenės grupė pradėjo rinkti parašus inicijuoti įstatymų pakeitimą, kuris sulygintų „Snoro“ kreditorės „Indėlių ir investicijų draudimas“ bei fizinių ir juridinių asmenų teises į „Snore“ turėtas lėšas.
Pagal dabartinį Bankų įstatymą, kurį siekiama pakeisti, priešingai Įmonių bankroto įstatymui, numatoma, kad verslo įmonių ir gyventojų kreditoriniai interesai bus tenkinami ketvirti - po to, kai savo dalį atsirieks VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas".
„Toks reguliavimas akivaizdžiai išskiria valstybės įmonę iš kitų kreditorių ir suteikia jai nepagrįstą pranašumą, ypač turint galvoje, kad tiek valstybinės institucijos, tiek įmonės komerciniuose santykiuose dalyvauja lygiomis teisėmis, kaip ir privatūs subjektai. Jie visi turi patys įvertinti riziką dėl sandorių. Taigi ir jiems nepavykus, kaip ir nutiko „Snoro” atveju, valdžia turėtų naudotis tomis pačiomis teisėmis, kaip ir likę kreditoriai”, - sakė iniciatyvinės grupės koordinatorius Aras Petrauskas.
Jo teigimu, šią diskriminacinę tvarką būtina pakeisti ne tik dėl konkretaus „Snoro“ atvejo, bet ir ateičiai. Tokio ydingo įstatymo pataisa padėtų išvengti panašių problemų ateityje.
Advokatas Vilius Martišius pažymi, kad dabartinis bankų kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas prieštarauja ir bendriems draudimo teisėje galiojantiems principams. „Juk „Indėlių ir investicijų draudimas” iš esmės veikia kaip draudimo įmonė, pagal įstatymą teikianti draudimo paslaugą visiems bankų ir kredito unijų indėlininkams. Todėl pagal Civilinį kodeksą, įvykus draudiminiam įvykiui - banko bankroto bylos iškėlimui - ir išmokėjus draudimo išmokas už apdraustus indėlius, draudimo įmonei pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų. Tačiau perėmus reikalavimo teisę, reikalavimo tenkinimo eiliškumas negali pasikeisti. Tuo tarpu Bankų įstatyme įtvirtinta išimtis iš šios bendros taisyklės, kuri valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas” perimtus reikalavimus perkelia į antrą eilę, taip suteikiant valstybei nepagrįstą ir neteisėtą pranašumą prieš kitus kreditorius”, - sakė advokatas Vilius Martišius.
Advokato teigimu, šios idėjos priešininkų teiginiai, neva priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus vieno banko kreditorių reikalavimų tenkinimui bus naudojamos visų mokesčių mokėtojų lėšos, yra nepagrįsti ir melagingi. „Indėlių ir investicijų draudimas” nėra finansuojama iš valstybės biudžeto - visos jos valdomos lėšos yra surinktos iš draudimo įmokų, kurias pagal įstatymą moka visi Lietuvoje veikiantys bankai bei kredito unijos. Todėl priėmus šiuos pakeitimus, jų įgyvendinimui valstybės biudžeto lėšos nebus panaudotos” - sakė Vilius Martišius.
„Snoro indėlininkų ir kreditorių asociacija” prašo juridinių ir fizinių asmenų pagalbos įgyvendinant piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Įstatymo pakeitimas sudarytų prielaidą kiekvienam „Snoro” indėlininkui bei kreditoriui ženkliai sumažinti savo nuostolius. Palikus galioti senąją tvarką, pinigus atgaus valstybė, o kitiems jų teks tiek, kiek liks, arba neliks visai”, - sakė A. Petrauskas.
Jo koordinuojama iniciatyvinė grupė iki rugpjūčio 15 d. turėtų surinkti 50 tūkst. pritariančių žmonių parašų, kad įstatymo pakeitimas būtų svarstomas Seime.
