Europarlamentarų manymu, ES ir jos narės turėtų skatinti mažesniąsias įmones plėtoti tarptautinę prekybą, steigti bendras įmones, pasirašyti partnerystės susitarimus su užsienio įmonėmis.
„Tarptautinę prekybą vykdančios įmonės gali pakeisti ekonomikos vaizdą, tapti naujomis didžiosiomis įmonėmis“, – sakoma vakar Europos parlamento (EP) patvirtintoje ataskaitoje. EP ragina parengti daugiau mokymo apie pasaulinę verslo aplinką programų, supaprastinti patekimo į užsienio rinkas duomenų bazę.
Taip pat raginama įmones daugiau bendradarbiauti su universitetais, o Europos Komisiją (EK) apsvarstyti galimybę, remiantis programomis „Erasmus“ ir „Leonardo da Vinci“, parengti jaunųjų verslininkų mainų programą.
Parlamentas pritaria EK sprendimui neatsisakyti prekybos apsaugos priemonių, kol nėra tarptautiniu mastu pripažintų konkurencijos taisyklių.
EP nariai pažymi būtinybę sumažinti muitinės procedūrų išlaidas, kurios dabar siekia iki 15 proc. prekių vertės. Jie taip pat siūlo „sukurti tarptautinių arbitražinių teismų sistemą su greitomis ir nesunkiomis procedūromis, kad mažosios įmonės galėtų išvengti vilkinimo ir sunkumų“ teisiniuose ginčuose.
Parlamentas remia EK siūlymą sukurti aiškesnę tarptautinę geografinių nuorodų sistemą, imtis griežtų priemonių prieš šalis, kurios nepagrįstai naudoja žemės ūkio produktų pavadinimus ir nuorodas.
ES mažosiomis ir vidutinėmis laikomos įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. eurų. Tokių ES šalyse yra 23 mln. (99 proc. visų įmonių), jose dirba 75 mln. darbuotojų. Daugiau kaip 96 proc. visų ES įmonių dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, o jų metinė apyvarta mažesnė nei 10 mln. eurų. Jose sukuriama 80 proc. naujų darbo vietų.
