Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 metų liepos mėnesį buvo minus 9. Palyginti su birželio mėnesiu, vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu ir grįžo į gegužės mėn. lygį, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Liepos mėn., palyginti su birželio mėn., gyventojai blogiau vertino bedarbių skaičiaus kitimo ir šalies ekonominės padėties perspektyvas per artimiausius 12 mėnesių, tačiau padaugėjo gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti. Liepos mėn. 12 procentų gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 25 procentai – kad pablogėjo, 62 procentai – kad nepasikeitė (birželio mėn. – atitinkamai 13, 26 ir 60 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 19 procentų gyventojų vylėsi, kad ji pagerės, 16 procentų manė, kad suprastės (birželio mėn. – atitinkamai 20 ir 17 proc.), 61 procento gyventojų nuomone, jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis. Vertindami šalies ekonominę padėtį, 25 procentai gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 30 procentų – kad pablogėjo, 44 procentai – kad nepasikeitė (birželio mėn. – atitinkamai 20, 31 ir 48 proc.). Žvelgdami į ateitį, 30 procentų gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 21 procentas – kad pablogės, 45 procentai prognozavo, kad padėtis išliks tokia pati (birželio mėn. – atitinkamai 33, 18 ir 44 proc.). Liepos mėn. 21 procentas gyventojų tikėjo artimiausius 12 mėnesių bedarbių skaičių mažėsiant, 39 procentai prognozavo, kad jis augs (birželio mėn. – atitinkamai 25 ir 33 proc.). Liepos mėn., palyginti su birželio mėn., besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių gyventojų dalis padidėjo nuo 32 iki 34 procentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime liepos mėn. skyrėsi 3 procentiniais punktais. Palyginti su birželio mėn., tiek mieste, tiek kaime jis sumažėjo 1 procentiniu punktu. Tiek miesto, tiek kaimo gyventojų vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą lėmė pesimistiškesnės bedarbių skaičiaus kitimo prognozės: manančių, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėnesių padidės, dalis mieste padidėjo nuo 32 iki 35 procentų, o kaime – nuo 36 iki 47 procentų. Per metus (2013 m. liepos mėn., palyginti su 2012 m. liepos mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 9 procentiniais punktais. Tai lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, dalis padidėjo nuo 21 iki 30 procentų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis sumažėjo nuo 43 iki 39 procentų. Taip pat pagerėjo savo namų ūkio finansinės padėties vertinimas: gyventojų, prognozuojančių namų ūkio finansinės padėties pagerėjimą, dalis padidėjo nuo 14 iki 19 procentų, o besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, dalis – nuo 27 iki 34 procentų.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 metų liepos mėnesį buvo minus 9. Palyginti su birželio mėnesiu, vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu ir grįžo į gegužės mėn. lygį, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Liepos mėn., palyginti su birželio mėn., gyventojai blogiau vertino bedarbių skaičiaus kitimo ir šalies ekonominės padėties perspektyvas per artimiausius 12 mėnesių, tačiau padaugėjo gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti. Liepos mėn. 12 procentų gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 25 procentai – kad pablogėjo, 62 procentai – kad nepasikeitė (birželio mėn. – atitinkamai 13, 26 ir 60 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 19 procentų gyventojų vylėsi, kad ji pagerės, 16 procentų manė, kad suprastės (birželio mėn. – atitinkamai 20 ir 17 proc.), 61 procento gyventojų nuomone, jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis. Vertindami šalies ekonominę padėtį, 25 procentai gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 30 procentų – kad pablogėjo, 44 procentai – kad nepasikeitė (birželio mėn. – atitinkamai 20, 31 ir 48 proc.). Žvelgdami į ateitį, 30 procentų gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 21 procentas – kad pablogės, 45 procentai prognozavo, kad padėtis išliks tokia pati (birželio mėn. – atitinkamai 33, 18 ir 44 proc.). Liepos mėn. 21 procentas gyventojų tikėjo artimiausius 12 mėnesių bedarbių skaičių mažėsiant, 39 procentai prognozavo, kad jis augs (birželio mėn. – atitinkamai 25 ir 33 proc.). Liepos mėn., palyginti su birželio mėn., besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių gyventojų dalis padidėjo nuo 32 iki 34 procentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime liepos mėn. skyrėsi 3 procentiniais punktais. Palyginti su birželio mėn., tiek mieste, tiek kaime jis sumažėjo 1 procentiniu punktu. Tiek miesto, tiek kaimo gyventojų vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą lėmė pesimistiškesnės bedarbių skaičiaus kitimo prognozės: manančių, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėnesių padidės, dalis mieste padidėjo nuo 32 iki 35 procentų, o kaime – nuo 36 iki 47 procentų. Per metus (2013 m. liepos mėn., palyginti su 2012 m. liepos mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 9 procentiniais punktais. Tai lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, dalis padidėjo nuo 21 iki 30 procentų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis sumažėjo nuo 43 iki 39 procentų. Taip pat pagerėjo savo namų ūkio finansinės padėties vertinimas: gyventojų, prognozuojančių namų ūkio finansinės padėties pagerėjimą, dalis padidėjo nuo 14 iki 19 procentų, o besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, dalis – nuo 27 iki 34 procentų.