Vartotojai vis dažniau pastebi, kad eksportuojami maisto produktai kokybiškesni nei skirti vidaus rinkai. Eksportuojami produktai gaminami tikrai iš lietuviškos kilmės žaliavų, o produktų vidaus rinkai gamyboje nesibodima naudoti prieštaringai vertinamų priedų bei pakaitalų, tarp jų ir palmių aliejų.
Skiriasi skonis
Pernai Maskvoje vykusioje parodoje „Auksinis ruduo“ stebėjausi – rusai lyg užburti grūdosi prie Lietuvos ekspozicijos, ragavo ir graibstė kaip tik tomis dienomis Rusijos rinkoje uždraustus lietuviškus sūrius. Netoliese įsikūrę Stavropolio, Volgogrado, Smolensko ir kitų Rusijos sričių ekspozicijų šeimininkai nuobodžiavo ir pavydžiai stebėjo lietuviškų produktų apgultį. Kai stabtelėjau prie Smolensko stendo, rusaitė man ištiesė lėkštutę su sūrio gabalėliais. Įsidėjau į burną ir pasigailėjau. Įtariu, kad mano pojūčiai buvo tokie patys, kaip ir kaunietės Jadvygos, į redakciją užsukusios su ką tik prekybos centre nusipirktu vadinamuoju sūriu. Paragavau ir mintimis sugrįžau į parodą „Auksinis ruduo“. Panašus skonis – bandai kramtyti, tačiau sūris burnoje tarsi veliasi. Šį kartą neatskleisime, kurios įmonės pagamintą sūrį degustavome redakcijoje. Paskambinome vienam tos įmonės vadovui ir paklausėme, ar pagrįsti vartotojų įtarimai, kad jo vadovaujama įmonė eksportuoja aukštesnės kokybės produktus, o vidaus rinkai palieka pagamintus iš pigesnių žaliavų? „Užtikrinu jus, kad gamybos technologija ta pati, žaliavos tos pačios, receptai tokie patys, tik fasuojame į pakuotes su skirtingomis etiketėmis“, – tikino įmonės vadovas.
Praskleidė uždangą
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis, išgirdęs tą patį klausimą, nedvejodamas patvirtino įtarimus. Priminsime, kad J.Vilionis yra ne tik pieno gamintojas. Nuo 1976 iki 1999 m. pieno perdirbimo įmonėse Priekulėje, Šilalėje, Šilutėje ir Klaipėdoje ėjo įvairias pareigas – nuo technologo iki generalinio direktoriaus, todėl kaip retas ūkininkas išmano pieno produktų gamybos subtilybes. „Manau, kad eksportuojami geresnės kokybės produktai, nes, pavyzdžiui, laikomasi įsipareigojimo pieno produktus gaminti tik iš lietuviškos kilmės žaliavų, o vidaus rinkai toks reikalavimas nekeliamas, todėl naudojamos kuo pigesnės medžiagos, įvairūs priedai“, – sakė J.Vilionis.
Kolegai pritaria kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ generalinis direktorius Vytautas Lekešys ir užsimena apie vis dažniau pieno produktų vidaus rinkai gamyboje naudojamus pigius pakaitalus, pavyzdžiui, palmių aliejų. „Kai kurie vartotojai net nežino, kuo skiriasi sviestas nuo gerokai pigesnio riebalų mišinio. Pakuotės labai panašios, tačiau turinys skiriasi iš esmės. Aš tokių produktų neperku, nes branginu savo ir savo šeimos sveikatą. Tikras sūris, sviestas ir kiti pieno produktai turi būti gaminami tik iš pieno, receptų niekas neatšaukė, o jeigu naudojami pakaitalai, vartotojus apie tai privaloma informuoti aiškiai, o ne neįskaitomomis raidelėmis etiketėje“, – piktinosi pieno perdirbimo subtilybes išmanantis kooperatyvo vadovas.
Perdirbdavo lietuvišką sviestą
Buvęs „Klaipėdos pienas“ generalinis direktorius J.Vilionis prisimena 1996–1999 m., kai Rusijos pieno perdirbimo įmonių atstovai patys atvykdavo į Lietuvą ir tuoj pat nupirkdavo didelius kiekius sviesto. „Vėliau sužinojau, kad tą sviestą jie dar kartą perdirbdavo. Sugalvojo kažkokią technologiją – pridėdavo įvairiausių priedų, tarp kurių būdavo ir palmių aliejus, ir tą naują produktą parduodavo jau kaip pagamintą Rusijoje“, – pasakojo J.Vilionis.
Tačiau laikai pasikeitė, reikalavimai sugriežtėjo, nejaugi ir dabar pieno perdirbėjai randa landų? „Žinoma, Lietuvoje taip įžūliai nedirbama, tačiau siekdami naudos ir mūsų perdirbėjai ieško būdų, kaip atpiginti produktų gamybą. Grietinėlę jie eksportuoja į Vakarų šalis, o ją pakeičia, pavyzdžiui, gerokai pigesniu palmių aliejumi“, – sakė J.Vilionis.
Kas būdinga pieno produktams, kuriuos gaminant naudojamas palmių aliejus? „Jeigu man pasiūlytumėte kelis gaminius, aš iš karto atskirčiau, kuris pagamintas naudojant palmių aliejų. Pirmiausia, jo kitokia konsistencija. Net jeigu pakaitalo nedaug, vis tiek pajusčiau skonio skirtumą“, – tvirtino J.Vilionis. Tiesa, kai kurie mokslininkai net rekomenduoja gyvūninius riebalus pakeisti augaliniais. Tačiau pašnekovas pabrėžė bene svarbiausią skirtumą – produktai su palmių aliejumi ilgai negenda. Priežastis paprasta – palmių aliejus turi konservuojančių savybių.
Plačiai naudojamas
Pasak Kauno technologijų universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centro Pieno gamybinės laboratorijos vadovo dr. Jono Damašiaus, šiais laikais pieno perdirbėjai dažniausiai naudoja ne palmių aliejų, bet įvairių aliejų mišinius, kuriuose būna ir palmių aliejaus. Mokslininkas neabejoja, kad taip elgiamasi norint sumažinti produktų savikainą. „Skatinama naudoti daugiau augalinių, o ne gyvūninių riebalų. Tačiau žmogaus organizmui reikia ir vienų, ir kitų. Vienareikšmiškai negalėčiau pasakyti, kad vienus riebalus naudoti yra sveika, o kitus – žalinga“, – kalbėjo J.Damašius.
Pasak KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros doc. dr. Dainoros Gruzdienės, palmių aliejus tiesiogiai maistui paprastai nenaudojamas – per sotus. Jis skirtas gaminti margariną, specialius riebalus. Antrą frakciją, raudonąjį palmių aliejų, jau galima naudoti gaminant maisto produktus, pavyzdžiui, pakeisti pieno riebalus. Tačiau mokslininkė sakė negalinti garantuoti, ar naudodami palmių aliejų perdirbėjai laikosi reikalavimų. „Plintančių technologijų išvengti nepavyks. Pavyzdžiui, perdirbus palmių aliejų gaunamas superoleinas labai plačiai naudojamas Europoje, Kinijoje, Indijoje, Amerikos žemyne. Tačiau visais atvejais reikia žinių – to, kas tinka pramoninei gamybai, negalima taikyti kasdieninei žmonių mitybai“, – pabrėžė mokslininkė. Palmių aliejus naudojamas gaminant ne tik pieno produktus, bet ir traškučius, greitai paruošiamus makaronus, tortus, pyragėlius, sausainius, glazūras ir kt.
Skandalų nestinga
Daugiausia palmių aliejaus gaminama Indonezijoje ir Malaizijoje. Šios šalys užima apie 85 proc. pasaulinės palmių aliejaus gamybos rinkos. Pagal palmių aliejaus importą į Lietuvą šios šalys užima 5–6 vietas. Daugiausia palmių aliejaus lietuviai įsiveža iš Vokietijos, kuri importuoja didelius kiekius, todėl parduoda mažesne kaina. Per metus pasaulyje pagaminama apie 35 mln. t palmių aliejaus.
Daugiausia palmių aliejaus importuojama į Indiją, Kiniją, ES ir Rusiją. Pastarojoje šalyje dėl palmių aliejaus kilo ne vienas skandalas. Pasak Rusijos pieno gamintojų sąjungos valdybos pirmininko Andrejaus Danilenkos, Rusijos pieno perdirbimo įmonės dažnai pažeidžia elementarius technologinius reikalavimus, naudoja pigų ir itin prastos kokybės palmių aliejų, kartais nesivargindamos net jį perdirbti, kad tiktų maisto produktų gamybai. Tokių trūkumų, Rusijos pieno gamintojų sąjungos duomenimis, turi net 30 proc., o kai kuriais atvejais net 90 proc. Rusijoje gaminamų pieno produktų. Štai per pastaruosius 5 metus palmių aliejaus importas į Rusiją išaugo net 18 proc., o daugiausia – 2013 m., kai buvo įvežta apie 650 tūkst. t palmių aliejaus už apytikriai 600 tūkst. JAV dolerių. Kodėl taip elgiamasi? Dėl finansinės naudos. Be to, žaliavinio pieno gamyba Rusijoje ir toliau smunka neregėtais tempais ir šis procesas tik įsibėgėja. Tiesa, Rusijos maisto kokybės kontrolės tarnybos apsimeta šio reiškinio nematančios, o importuojamiems gaminiams keliami griežčiausi pasaulyje kokybės reikalavimai.
KOMENTARAS
Naudoja aliejų mišinius
Gintaras Bertašius, AB Vilkyškių pieninės generalinis direktorius
Apie palmių aliejaus naudojimą gaminant maisto produktus sklando daug gandų. Iš tikrųjų šiuos riebalus naudoti leidžiama ir tai daroma visame pasaulyje. Lietuvoje maisto produktai su palmių aliejumi yra šiek tiek pigesni, o štai Skandinavijos šalyse jie net labiau vertinami ir laikomi sveikesniais produktais. Juk tokiu atveju gyvūniniai riebalai pakeičiami augaliniais. Tai yra sveikesni produktai, ypač svarbūs turintiesiems problemų dėl cholesteroliu. Žinoma, esu girdėjęs ir kitokių nuomonių. Neretai jos priklauso nuo to, kokią pusę ją išsakantis mokslininkas gina, tačiau aš kalbu apie realią padėtį rinkose. Pavyzdžiui, mes naudojame įvairių augalinių aliejų (rapsų, sojų, palmių) mišinius ir kitus augalinės kilmės riebalus. Šiuos jau paruoštus mišinius perkame iš Vakarų Europos šalių.
Palmių aliejaus importas į Lietuvą 2013 m. (tūkst. t)
Vokietija – 7 358 Nyderlandai – 1 399 Lenkija - 970 Belgija – 407 Indonezija – 173 Malaizija - 153 Kitos šalys ... – 630
Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas
