Neretai politikų gyvenimo būdas kaip diena ir naktis skiriasi nuo rinkėjų kasdienybės. Urugvajuje ši padėtis, švelniai tariant, kiek kitokia. Šalies vadovas gyvena paprastoje fermoje ir didžiąją algos dalį skiria labdarai, rašo BBC.
Prezidento skalbiniai kabo ant virvės šalia namo. Vandeniu Urugvajaus vadovas apsirūpina iš kieme stovinčio šulinio. O po langais želia smilgos. Prezidento būstą saugo vos pora policininkų ir trikojis šuo vardu Manuela.
Urugvajaus prezidento Jose Mujica gyvenamoji aplinka ir būdas nepanašūs į jokios kitos valstybės vadovo.
J. Mucija atsisakė prabangios vilos, kurioje paprastai yra apygvendinami Urugvajaus lyderiai ir liko gyventi žmonos ūkyje šalia sostinės Montevidėjaus.
Prezidentas drauge su žmona užsiima žemės ūkiu ir augina gėles.
Per mėnesį J. Mucija gauna 12 tūkst. JAV dolerių dydžio prezidento atlyginimą, tačiau 90 proc. šios sumos jis paaukoja labdarai. Dėl šios priežasties vyras gavo skurdžiausio pasaulyje prezidento titulą. Vidutinės pajamos Urugvajuje siekia 775 JAV dolerius per mėnesį, todėl prezidento pajamos ne itin viršija statistinio rinkėjo gerbūvį.
J. Mucija teigia, kad visą laiką gyveno panašiomis sąlygomis ir yra visiškai patenkintas tuo, ką turi.
Urugvajuje visi valstybės pareigūnai privalo deklaruoti savo turtą. Prezidento turto vertė, anot 2010 metų turto deklaracijos, siekė 1,8 tūkst. JAV dolerių. Maždaug tiek yra vertas jo automobilis – 1987 metų gamybos „Volkswagen Beetle“.
Šiemet prezidentas į savo turto deklaraciją įtraukė ir pusę žmonos turto – žemę, ūkio techniką ir namą. Todėl J. Mucija turto vertė išaugo iki 215 tūkst. JAV dolerių.
Septintajame ir aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose J. Mucija dalyvavo kairių pažiūrų kariniame partizaniniame „Tupamaros“ judėjime, kurį įkvėpė Kubos revoliucija.
Būsimas šalies prezidentas buvo šešis kartus pašautas ir 14 metų praleido kalėjime. Didžiąją šio laiko dalį J. Mucija buvo laikomas vienutėje. 1985 metais Urugvajuje įsigalėjo demokratinė santvarka ir J. Mucija atgavo laisvę. 2009 metais jis tapo šalies prezidentu.
J. Mucija gyvenimo filosofija gana diogeniška. Anot jo, kalėjime praleistas laikas suformavo dabartinę pasaulėžiūrą.
Prezidento manymu pernelyg didelis turtas verčia žmones jaustis nelaimingais, nes jie yra priversti verstis per galvą, kad išlaikytų ir didintų savo materialinę gerovę ir nebeturi laiko patiems sau.
J. Mucija teigimu, tokie žmonės nėra laisvi, o gyvenime svarbiausia – laisvė.
„Daug kam aš atrodau kaip senas ekscentrikas, tačiau tai mano pasirinkimo teisė“, - tvirtina prezidentas.
J. Mucija visiškai nevilioja vakarietiškas gyvenimo būdas. Birželį kalbėdamas „Rio+20“ susitikime Urugvajaus lyderis priminė, kad siekiant tvaraus vystymosi, kuris panaikintų skurdą, negalima sekti vakariečių pavyzdžiu, nes pasaulis yra nepajėgus išlaikyti tokio aukšto vartojimo tempo.
„Kas bus jei visi Indijos gyventojai turės tokius automobilius kaip vokiečiai?“ - klausia prezidentas.
Anot jo, mes visi uždusime ir paskęsime šiukšlėse.
J. Mucija nepritaria daugeliui pasaulio lyderių, esą ūkis turi būti paremtas nuolatos augančiu vartojimu ir pasisako už tvarią ekonomiką.
Nepaisant kuklaus gyvenimo būdo, Urugvajaus prezidentas neišvengė politinės kritikos. Opozicijos teigimu šalies ekonominis klestėjimas nepadėjo pagerinti sveikatos apsaugos bei švietimo lygio, todėl pirmą kartą prezidento populiarumas smuko žemiau 50 proc. ribos.
Nemažai kritikos prezidentas sulaukė ir dėl abortų legalizavimo. Ankstesnis šalies vadovas vetavo šį parlamento įstatymą, tuo tarpu J. Mucija nesipriešino. Toks požiūris nepatiko konservatyviai visuomenės daliai.
Be to, J. Mucija skatina pradėti debatus dėl marichuanos legalizacijos ir siūlo valstybei perimti šį kol kas neteisėtą verslą į savo rankas. Anot jo, nusikalstamas pasaulis iš šio narkotiko prekybos kraunasi turtus ir skatina smurtą, tuo tarpu valstybė negali su minėta veikla susidoroti, tad logiška būtų atimti iš nusikaltėlių finansavimo šaltinį įteisinant tokią veiklą.
J. Mucija visiškai nesijaudina dėl savo reitingų, nes pagal šalies Konstituciją kituose prezidento rinkimuose 2014 metais jis nebegalės būti perrinktas, be to, sulaukęs 77 metų amžiaus šalies lyderis pasitrauks iš aktyvios politikos.
