Lietuvoje skursta penktadalis gyventojų, o nežymus 0,2 proc. skurdo rizikos lygio pokytis realios situacijos neatspindi, įsitikinę sociologai. Tiesa, Lietuvoje skurdo lygis didžiausias visame Baltijos regione. Jo kitimui įtakos turi ir pažemėjusi skurdo riba – 2011 ji smuko iki 691 litų per mėnesį asmeniui ir 1452 litų keturių asmenų šeimai.
Vilniaus universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis sakė, kad nežymų pokytį didele dalimi lemia vidutinių pajamų pasikeitimas ir nustatyta skurdo rizikos lygio riba.
„Šis Eurostato matavimas, kaip ne sykį įrodyta, labiau kritikuoja pajamų nelygybę. Gali būti daug skurstančiųjų, bet jei jų pajamos apylygės, skurdo rizikos lygis bus labai mažas“, – sakė jis.
Su pajamų nelygybe buvęs socialinės apsaugos ministras T. Medaiskis sieja ir rodiklio skirtumą Baltijos regione: Lietuvoje ir Latvijoje jis esą panašus, o Estijoje mažesnis, todėl skiriasi ir skurdo rizikos lygis.
Anot ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Romo Lazutkos, 0,2 proc. pokytį lemti gali ir matavimo tikslumo ribos, ir sumažėjusi skurdo riba. Skurdo rizikos lygis esą santykinis, o ne lemiamas dydis, todėl neatspindi realios situacijos ir ekonomikai vystantis nenuosekliai, nežinant tyrimo metodikos ir pagrindinių veiksnių, gali net erzinti kai kurias visuomenės grupes. Profesoriaus teigimu, nesikeičiantis skurdo rizikos lygis rodo, kad gyventojai gali vartoti mažiau nei anksčiau.
Skurdo rizika nesikeičia
„Galima prisiminti, kad skurdo rizikos lygis Lietuvoje yra apie 20 proc. jau nuo 2005 ar 2006 metų, keičiasi tik dešimtosiomis dalimis. Kai buvo ekonomikos bumas, jis nesumažėjo, o per krizę nepadidėjo. Rodiklis yra santykinis ir atspindi vidutinių gyventojų pajamų svyravimą“ , – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, yra kitų rodiklių, nusakančių gyventojų galimybes. Pavyzdžiui, socialinės atskirties rodiklis rodo, kokių prekių ar paslaugų negali įpirkti, kad ir nepatenkantys į skurdo rizikos grupę gyventojai.
„Paskutiniais duomenimis, pagal socialinės atskirties rodiklį tokių gyventojų yra trečdalis. Gali būti, kad jo pajamos yra didesnės nei vidurinio sluoksnio gyventojų, bet išleidžia jas būtiniausioms reikmėms: tai gali būti nekompensuojami vaistai, o paskui negali įpirkti mėsos ir patenka į socialinės atskirties grupę, bet nėra priskiriamas skurstantiesiems“, - aiškino profesorius R. Lazutka.
Svarbiausia – atlyginimai
Anot jo, socialinė parama yra vienas iš veiksnių, mažinančių skurdo rizikos lygį, tačiau mažesnes nei 300 litų pajamas gaunantiems asmenims skiriamos socialinės išmokos nepadeda pasiekti skurdo ribos. Socialinės išmokos veikia, tačiau nesikeičiantis santykinis dydis rodo, valstybė nesiima naujų priemonių, kad skurdo lygio sumažėjimas būtų reikšmingas. Esą didžiausią įtaką skurdo rizikos lygiui įtaką turi pirminės, iš rinkos gaunamos pajamos – atlyginimas už darbą.
„Nedarbas skurdą didina, nes valstybė, kad ir paremia bedarbių šeimas, to nepakanka, kad jos išvengtų skurdo. Pirmiausia yra galimybė dirbti ir užsidirbti. Jei kitos grupės ir gauna pajamas iš santaupų, turto, jos yra nedidelės ir tik tam tikrose gyventojų grupėse. Pavyzdžiui, tai turėtų įtakos pensininkų skurdo lygiui, bet kokį indėlį reikia turėti banke, kad per mėnesį gautum bent 100 litų palūkanų“, – aiškino ekonomistas R. Lazutka.
R. Lazutka įsitikinęs, kad valstybė netiesioginiais rinkos ekonomikos būdais turėtų skatinti atlyginimų kėlimą: Lietuva pagal tokį rodiklį vėl atsilieka nuo kitų valstybių, o skiriama parama yra kukli.
Anot jo, mažesnį skurdą Estijoje gali lemti valstybės finansų paskirstymas: didesnė dalis BVP surenkama iš mokesčių, be to, ir Lietuvos verslininkai pastebi, kad ekonomika Estijoje liberalesnė.
„Reikėtų pripažinti, kad daugelio gyventojų pajamos Baltijos regione yra arti skurdo ribos ir nedidelis jos pasikeitimas lemia ir skurdo rizikos lygio pokytį. 2010 metais pajamos krito, buvo Tarptautinio valiutos fondo apkarpymų. Tai jei vidutinės gyventojų pajamos krito, pensijos liko tos pačios, skurdo rizikos riba nusileido, padėtis nepagerėjo, bet skurdo lygis atslūgo“, – sakė jis.
„Kadangi matuojamas skurdas yra santykinis dydis, kažkokių visuomenės grupių pajamos padidėjo ir ta riba nusileido, arba atvirkščiai ir gaunamas toks rezultatas. Skelbta, kad lietuvos pensininkų skurdas nedidelis, bet 2008 metais jis sudarė 30 proc. Tai reiškia, kad jų pajamos yra arti skurdo ribos ir jei skurdo riba pasikeičia, jų pensija susvyruoja. 2008 metais kilo ekonomika, skurdo rizikos riba šoktelėjo į viršų, bet pensijos tiek nepadidėjo“, - aiškino profesorius R. Lazutka.
Statistikos departamento duomenimis, 2011 metais apie 660 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Latvijoje skurdo rizikos lygis sumažėjo 2 proc. ir siekė 19,3 proc., Estijoje – paaugo 1,7 proc. pasiekdamas 17,5 proc. lygį.
Skurdo rizikos lygis mieste sumažėjo 1,5 proc. punkto, o kaime – padidėjo 2,3 procentinio punkto.
Skurdo rizikoje dažniausiai atsiduria vaikai iki 18 metų: jų skurdo rizikos lygis pernai padidėjo 1 proc. ir sudarė 24,3 proc.
Esą net ir mokant sumažintas pensijas, išmokėta vidutinė senatvės pensija 2010 metais viršijo skurdo rizikos ribą, todėl pensininkai, gaunantys net mažesnę už vidutinę senatvės pensiją, atsidūrė aukščiau skurdo rizikos ribos.
G. Sabaliauskaitė
