Net septintadalis šalies gyventojų negali sau leisti nė savaitės paatostogauti ne namuose, mėsą valgo rečiau nei kas antrą dieną, o apie santaupas gali tik pasvajoti.
„Labai blogai, negalima to linkėti nei sau, nei savo šeimai, ar tautai. Toks didelis pajamų ir gyvenimo skirtumas“, - sako Socialinių tyrimų centro mokslininkas Boguslavas Gruževskis.
Skurdžiausiai Lietuvoje gyvena vieniši senjorai ir vienišos mamos su vaikais. Tačiau ekonomistai mato Lietuvoje ir paradoksą. Nors skurdas nemažėja, bankuose žmonės laiko vis daugiau pinigų. Nepaisant visų sunkumų, finansų krizės ar kainų augimo įvedus eurą, gyventojų santaupos bankuose nuolat tik auga ir šiuo metu siekia per 11 mlrd. €. Šiuos pinigus padalinę visiems šalies gyventojams, kiekvienas gautume po beveik 4 tūkst. €. Bankuose pinigus laiko ir turtuoliai, ir juodai dienai ar laidotuvėms juos atsidėję senjorai.
„Dalis gyventojų suvokia, kad reikia turėti rezervą, pasiruošimą netikėtumams. Alternatyvų, kur padėti pinigus, daug mažiau, net investuojant į vyriausybių vertybinius popierius palūkanos neigiamos“, - aiškina ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Tačiau kita dalis žmonių santaupų neturi, pinigų trūksta ir jų išlaidoms. Vieni uždirba ir gali atidėti, kiti negali, jaučia nepasitenkinimą, mažina vartojimą ar išvyksta iš šalies“, - tvirtina B. Gruževskis.
Valdžioje esantieji pripažįsta, kad apmokestinus automobilius ir nekilnojamąjį turtą, galima pasiekti daugiau socialinio teisingumo.Tačiau užkrauti didesnius mokesčius turtingiesiems nedrįsta.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
