„Yra nekorektiška lyginti 2017 m. ir dabar „Rail Baltica“, nes projektas yra visiškai kitos apimties. Yra įtrauktos stotys, mes žinome, kaip eis vėžė nuo Kauno iki Lenkijos ir iki Vilniaus. Natūralu, kad tie klausimai pakeitė sumą“, – ketvirtadienį Seimo posėdžio metu teigė M. Skuodis.
„Antras dalykas, kuris turėjo įtaką kainos pasikeitimui, tai parametrų pasikeitimas nuo 2017 m., tai karinio mobilumo reikalavimai. Trečias dalykas, natūralu, yra infliacija, kuri siekė 40 proc. Dėl to ta suma ir pasikeitė“, – tikino jis.
Taip jis sureagavo į socialdemokratės Rasos Budbergytės klausimą, kaip valstybė planuoja dengti išaugusias projekto išlaidas..
„Kaip yra planuojama dengti arba 8,7 mlrd. eurų deficitą ar geriausiu atveju 4 mlrd. deficitą, kai pasibaigs 2027 m. ES finansinė parama, o iš 2028 m. laikotarpio negausime lėšų? Nes vertinimas nėra netikėtas“, – klausė R. Budbergytė.
M. Skuodis patikino, kad dėl finansų jau yra kalbamasi su Europos Komisija, bei jau ketvirtadienį jis skris į Prahą, kur su Višegrado ir Baltijos šalių atstovais kalbės šiuo klausimu.
„Mes projektą įgyvendiname su Europos Komisija. Mes turime su jais kas ketvirtį susitikimus Briuselyje, kur aptariame finansinę situaciją. Ir natūralu, kad būsimą finansavimą planuojame su Europos Komisija. Faktas, kad sumos padengimas priklausys nuo kitos finansinės perspektyvos. Ir čia visos suinteresuotos pusės turės pasistengti, kad finansavimas būtų užtikrintas. Dėl tos priežasties šiandien važiuoju į Prahą, kur jau dėliojame šalių pozicijas dėl kitos perspektyvos“, – komentavo ministras.
Ministras taip pat sakė, kad „Rail Baltica“ vėlavimai yra susiję su „RB Rail“ nesugebėjimu pateikti reikalingus projektus. Bet, anot jo, nuo šiol dalis atsakomybės bus perkelta pačioms šalims.
„Labai aiškiai pasakyti dėl vėlavimų. Taip jie yra. Ir jie yra, nes bendra trijų Baltijos šalių įmonė įsikūrusi Rygoje, dvejus metus vėluoja pristatyti projektus. (...) Ir dėl tos priežasties praeitų metų pabaigoje mes pakeitėme visų Baltijos šalių susitarimus ir perėmėme į savo rankas. Nuo šiol „Rail Baltica“ bus projektuojama, statoma ir įgyvendinama visiškai mūsų pačių“, – aiškino jis.
M. Skuodis pabrėžė, kad net su tokiomis problemomis, šiuo metu statybos vyksta ir jau rudenį turėtų būti montuojama apie 70 kilometrų atkarpa.
„Dabar statybos įsibėgėja, rangovai darbus daro. Kas laimės konkursus dėl 40 km ruožo negaliu pasakyti, bet tikiuosi, kad rudenį jau matysime darbus vykstančius 70 km atkarpoje“, – sakė jis.
Kaip birželį parodė bendrosios Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ atlikta preliminari projekto kaštų ir naudos analizė, „Rail Baltica“ projekto kapitalo išlaidos iki 2030 m. sieks apie 15,3 mlrd. eurų, tuo metu panaši analizė 2017 m. parodė 5,8 mlrd. eurų poreikį.
Kaip pranešė Valstybės kontrolė, Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) atlikto bendro vertinimo duomenimis, „Rail Baltica“ projekto pažangai kyla rizika, nes per septynerius metus numatoma jo kaina išaugo keturis kartus ir, atsižvelgiant į projekto apimtį, gali susidaryti 10–19 mlrd. eurų biudžeto deficitas.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
