„(Lietuvos – BNS) geležinkeliai patys. Ministerija tokių sprendimų tikrai nepriiminėja“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė M. Skuodis.
„Šioje vietoje pirmiausia mes žiūrime į juridinius asmenis, kurie atlieka vežimus, ar jie tą riziką pajėgūs valdyti, ar ne“, – teigė susisiekimo ministras.
„Kiek žinau, šitie klausimai tikrai svarstomi ir „Lietuvos geležinkelių“ valdyboje, ir antrinės pervežimus vykdančios įmonės („LTG Cargo“ – BNS) valdyboje“, – pridūrė jis.
M. Skuodis teigė sutinkantis, jog LTG negabentų jokių riziką įmonės bei Lietuvos reputacijai galinčių kelti krovinių su prekėmis, kurių gamintojams taikomos tarptautinės sankcijos.
„LTG vadovas pritarė mano išsakytai minčiai. Aš norėčiau, kad nebūtų gabenami jokie kroviniai, kurie gali sukelti bet kokią riziką tiek įmonės, tiek Lietuvos reputacijai. Jeigu rizika yra didesnė negu kažkokia nauda, tai tikriausiai būtų paprasčiausias būdas tokių krovinių atsisakyti“, – teigė M. Skuodis.
„Jeigu trąšos kelia tiek daug rizikų, galėtų jos tikrai būti negabenamos ir mes išspręstume labai daug prekių tikrinimo, jų kilmės nustatymo ir kitų klausimų“, – kalbėjo ministras.
Susisiekimo ministro teigimu, priimant sprendimą dėl rusiškų ir baltarusiškų krovinių atsisakymo LTG turi įsivertinti savo galimybes suvaldyti kylančias rizikas.
„Pripažinkime yra trąšos, kurios atvažiuoja ir iš kitų trečiųjų šalių – ne tik Rusijos ar Baltarusijos. Jeigu įmonė pajėgi suvaldyti rizikas kartu bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, pirmiausia muitine, tada viskas gali būti tvarkoje. Jeigu yra bent kokia rizika, turbūt tada geriausia eliminuoti tas rizikas apskritai“, – kalbėjo M. Skuodis.
LTG vadovas Egidijus Lazauskas trečiadienį teigė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ palaiko idėją visiškai atsisakyti iš Baltarusijos ir Rusijos gabenamų krovinių. Vis dėlto, pasak jo, visiškas krovinių iš šių šalių atsisakymas būtų galimas tik tuomet, jei LTG nesugebėtų suvaldyti į Lietuvą gabenamų sankcionuotų prekių.
Premjerė Ingrida ŠImonytė ketvirtadienį teigė, kad įmonė gali pasirinkti, su kokiais partneriais dirbti. Jos teigimu, tokie pavieniai komerciniai sandoriai su prekėmis, kurios yra „pilkojoje zonoje“, kelia riziką, todėl įmonė turėtų įsivertinti pirmiausia reputacinę riziką ir taip pat pinigus, kurie iš to uždirbami.
