Per metus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) užregistruoja apie 2,5 tūkst. vartotojų skundų. Trečdalis jų pasitvirtina, skaičiuoja „Lietuvos rytas”.
„Aiškiai žinome, kada būna pilnatis ir žmonės tenori išsikalbėti, išlieti emocijas”, – „Lietuvos rytui” sakė VMVT Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.
Kartą į inspektorių kabinetą atskubėjo vilnietė su pusiau nuvalgytu vadinamosios lietuviškos baltos mišrainės indeliu. Dėl skonio priekaištų ji neturėjo, tačiau sutriko pamačiusi, kad vietomis mišrainė intensyvios baltos spalvos. Pirštu palietusi majonezą primenantį padažą moteris jį patrynė į delną ir jis nusidažė baltai. Toks pat buvo ir vilnietės liežuvis.
Paaiškėjo, kad gamintojai tiesiog prastai išmaišė padažui naudojamus dažus. Todėl į vieną vietą supuolusi balta masė ir nudažė moteriai liežuvį. Priekaištauti gamintojams nebuvo dėl ko – etiketėje buvo nurodyta, kad mišrainei naudojamas dažiklis, rašo „Lietuvos rytas”.
Skundžiamasi ir dėl įsigytų produktų, kurių pasibaigęs galiojimo laikas, ar netinkamo ženklinimo, ypač dėl per mažų raidžių produkto aprašuose.
„Net mūsų inspektoriai eidami tikrinti parduotuvių nešasi lupą. Nuo kitų metų įsigalios reikalavimas, kad pati mažiausia raidė etiketėje turės būti ne žemesnė nei 1,2 milimetro”, – sakė maisto specialistė.
Ji prisiminė atvejį, kai vartotojui užkliuvo ne raidžių dydis, o tyčia ar netyčia klaidingai atliktas vertimas.
„Ant sausainių pakuotės lietuviškai buvo parašyta „augaliniai riebalai”, o angliškai – „hidrinti riebalai”. Visi žino, kad pastarieji nėra naudingi sveikatai”, – sakė A.Išarienė.
Ji įsitikinusi, kad pavasarį, kai tiktai pasirodys braškės, užplūs skundai, mat taip nutinka kasmet: žmonės dvejoja, ar tikrai nusipirko lietuviškų braškių, kaip rašoma etiketėse, o ne lenkiškų.
„Neretai turgelyje skelbiama, kad parduodamos ekologiškos lietuviškos braškės, o nuvykus ir patikrinus dokumentus paaiškėja, kad nei ekologiškos, nei lietuviškos”, – sakė VMVT Maisto skyriaus vedėja.
