Trečiadienį 19 val. Lietuvos laiku Europos laukia bene svarbiausias ES istorijoje šalių lyderių susitikimas. Jo metu, Briuselyje 27 Europos valstybių vadovai trečią kartą susitiks aptarti euro zonos problemas ir tikimasi, kad priims sprendimus, kurie padėtų šalims išvengti dar gilesnės krizės.
Kaip praneša BBC, labiausiai nesutariama, kaip padidinti Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) finansavimą tam, kad būtų padedama labiausiai nukentėjusioms euro zonos narėms. Vis dar išlieka ir reali grėsmė, kad Graikijos skolų krizė išplis į Ispaniją ir Italiją.
Belaukiant Europos lyderių susitikimo, jau pasigirdo džiugių žinių iš Kinijos. Ji ir kitos besivystančios šalys sutiko prisidėti prie EFSF finansavimo, informuoja AFP.
Kinijai priklausantis „China Daily“ atskleidė, kad pagrindinės besivystančios valstybės padės finansuoti pagalbos fondą per Tarptautinį valiutos fondą (TVF), o šis savo ruožtu sustiprins jų balsavimo teises.
Šis susitarimas gali būti įtrauktas į galutinį dokumentą, kuris tikimasi, kad bus pasirašytas dar šį trečiadienį.
Papildyta 14.50 val.
-----------------------------------------------
ES lyderiai gana vieningai jau anksčiau yra sutarę, kad į Europos bankų sistemą būtina įnešti apie 110 mlrd. eurų tam, kad galimas Graikijos bankrotas neišplistų į kitas šalis. Didžiausi nesutarimai kyla dėl kitų dviejų dalykų. Pirma, svarstoma, ar reikia išplėsti EFSF, kurį šiuo metu sudaro 440 mlrd. eurų. Antra, galvojama, kaip sumažinti Graikijos skolas, kiek leisti jų nurašyti didiesiems bankams ir privatiems investuotojams, rašo cnbc. com.
Nors buvo planuojama ir tikimasi, kad konkretūs skaičiai ir detalės bus pateikti po trečiadienio ES viršūnių susirinkimo, dabar lieka vis mažiau vilties, kad tai bus padaryta dar šiandien.
Vienas iš oficialių ES pareigūnų cnbc.com sakė, kad lyderiams bus labai sudėtinga susitarti.
„Panašu, kad sprendimas gali būti priimtas ne anksčiau kaip lapkričio 7-8 dieną, t.y. tomis dienomis, kada yra numatytas dar vienas ES finansų ministrų susitikimas“, - sakė jis.
Papildyta 16.30 val.
-----------------------------------------------------
Vokietijos parlamentas balsuoja, ar reikia didinti EFSF neapkraunat šalies piliečių naujais mokesčiais.
Tikimasi, kad tam balsavimo metu bus pritarta. Klausimas, tik ar užteks valdančiųjų balsų, ar reikės pritarimo ir iš opozicinių partijų.
Tuo tarpu iš Italijos ministro pirmininko Silvio Berlusconi euro zonos lyderiai tikisi sulaukti detalaus ekonominių reformų plano, kaip Italija ketina veržtis diržus ir mažinti savo skolas, rašo BBC.
Praėjusį savaitgalį įvykusio ES lyderių susitikimo metu buvo aptartos šios gelbėjimo plano gairės:
- Europos bankai bus paremti 100 mlrd. eurų, kad būtų apsaugoti nuo galimų nuostolių dėl skolose įklimpusių euro zonos nario. Pinigus tikimasi gauti iš privačių investuotojų, tačiau TVF bei kai kurie JAV bankai mano, kad gali prireikti ne 100 mlrd. eurų, o trigubai tiek.
- Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) padidinamas nuo 440 mlrd. iki 1 trln. eurų, jam norima suteikti daugiau galių, tačiau lieka neaišku, kokiomis priemonėmis tai bus padaryta. Europai gyvybiškai svarbu stabilizuoti Ispanijos ir Italijos skolų rinkas, kad investuotojai patikėtų, jog jų pinigai saugūs. Italijai yra paskolinta ketvirtis visų Europos Sąjungai paskolintų pinigų, Ispanijai – 9 proc. šių pinigų. Graikijai, Airijai ir Portugalijai kartu paskolinta 7 proc. visų pinigų.
- Graikijos skolintojai bus prašomi nurašyti kiek įmanoma daugiau šalies skolos.
- Gali būti, kad euro zona galų gale lieps Graikijos skolintojams atleisti iki 60 proc. skolų.
Pagal preliminarius planus, 100 mlrd. bankų rekapitalizacija turėtų būti įvykdyta pasitelkiant individualius investuotojus, šalių nacionalines vyriausybes bei EFSF fondo lėšas.
Prancūzija tikėjosi, kad Europos centrinis bankas (ECB) parems EFST suteikdama jam paskolas, kurios fondo iždą padidintų 2-3 trln. eurų. Tačiau šiai idėjai nepritaria Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Yra pateiktas siūlymas EFST, kad jis padėtų euro zonos „problemų kėlėjoms“ Italijai ir Ispanija suteikdamas į šias šalis investuojantiems privatiems fondams dalines lėšų apsaugos garantijas.
Papildyta 19:06 val.
------------------------------------------
ES lyderiai renkasi į susitikimą Briuselyje
Trečiadienį Europos Sąjungos (ES) lyderiai susitinka Briuselyje, kur bandys aptarti galutines plano dėl euro zonos skolų krizės detales, informuoja BBC.
Likus kelioms valandoms iki susitikimo gauti pranešimai apie tai, kad Kinija sutiko padėti euro zonai išsikapstyti iš krizės ir tapti Europos stabilizavimo fondo investuotoju. Apie tai naujienų agentūroms pareiškė Kinijos ir Europos diplomatai.
Tačiau atšaukus planuotą ES šalių finansų ministrų susitikimą, kuris turėjo įvykti prieš viršūnių susitikimą, neaišku, kiek detalus bus pasiektas susitarimas ir ar bus priimtas euro zonos ekonomikos gelbėjimo planas.
Ekonomikos ir finansų ministrų posėdžiai paprastai rengiami prieš priimant galutinius sprendimus per valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą.
Kaip teigia BBC verslo redaktorius Robertas Pestonas, tai reiškia, kad per trečiadienį vyksiantį viršūnių susitikimą bus suderinti bendri euro zonos gelbėjimo principai, tačiau susitarimo detalės gali būti parengtos per vėlesnius finansų ministrų susitikimus ir „artimiausiomis dienomis greičiausiai nebus paskelbtos“.
Savaitgalį ES lyderiams nepavyko priimti galutinio sprendimo dėl tokių klausimų kaip bankų apsauga ir Europos finansinio stabilumo fondo galių stiprinimas. Buvo nuspręsta, kad bankai nuo šiol turės didinti įstatinį kapitalą siekdami apsisaugoti nuo rinkos sukrėtimų. Europos valstybės taip pat sutiko padidinti paramos euro zonos šalims, atsidūrusioms ties bankroto riba, fondą.
Vis dar baiminamasi, kad Graikijos skolų krizė gali pasklisti į Italiją ir Ispaniją.
Italija buvo paprašyta pateikti savo kovos su skolomis planus prieš ES viršūnių susitikimo pradžią.
Pranešama, kad Italijos valdančioji koalicija, vadovaujama ministro pirmininko Silvio Berlusconio, priėmė paskutinės minutės susitarimą dėl ekonomikos reformų, tarp kurių yra ir prieštaringai vertinamas pensinio amžiaus ilginimas.
Italijos partnerės ES pareikalavo imtis veiksmų ir sumažinti milžinišką šalies biudžeto deficitą.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Top 10 daugiausiai įsiskolinusių ES šalių
Europos Sąjungos klaida – užmerktos akys prieš skolas
A. Merkel: EFSF sudarys daugiau nei 1 trln. eurų
A. Merkel: Vokietija ir Prancūzija sutaria dėl skolų krizės sprendimo
Vokietijos parlamentas leido didinti EFSF fondą iki 1 trilijono eurų