Šalta žiema ne tik išgąsdino didelėmis sąskaitomis už šildymą, bet įklampino kai kuriuos panevėžiečius į dar gilesnį skolų liūną. Šilumos tiekėjai abejoja, ar pavyks jas visas susigrąžinti iki kito šildymo sezono pradžios.
Komunalines paslaugas teikiančios įmonės požymių, kad krizė baigiasi ir gyventojų kišenės pilnėja, nemato. Mat gyventojų skolos joms ne tik nemažėja, bet ir auga. „Panevėžio energijos“ bendrovei gegužės 1-ąją viso miesto vartotojai buvo skolingi 14,36 mln. litų. Iš jų didžiausia skola buvo gyventojų – 6,38 mln. litų, o vietinio biudžeto įsiskolinimas siekė 4,5 mln. litų.
Visko nesugrąžina
Pasak bendrovės atstovės spaudai Daivos Paulauskienės, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, skola tuomet buvo gerokai mažesnė – 5,7 mln. litų. O dar prieš metus, 2009-aisiais, – 4,78 mln. litų. 2008 metų gegužę skola siekė 3,6 mln. litų.
„Kažkokią dalį sumos gyventojai stengiasi sugrąžinti, tačiau skola po truputį dar didėja“, – D. Paulauskienė teigė neįžvelgianti, kad krizė baigtųsi.
Kiek gyventojų skola susitrauks per vasarą, sunku pasakyti. Praėjusiais metais ji per visą vasarą ir rudenį iki šildymo sezono pradžios nuo 5,7 mln. litų sumažėjo iki 4 su trupučiu milijonų litų. Pasak bendrovės atstovės spaudai, per tuos kelis mėnesius skola daugiausia buvo nukritusi iki 4,49 mln. litų, o vėliau vėl pradėjo augti.
Užsiima papildomu darbu
„Panevėžio būsto“ bendrovės direktorė Virginija Čiurlienė taip pat tvirtino, kad gyventojų skolos už bendrovės suteikiamas paslaugas išaugo. Jos teigimu, šie metai jau antri krizės metai, tad palyginus, šiemetinė skola didesnė apie 15 procentų. Direktorė tikėjosi, kad ji vasarą sumažės, nes paprastai tuo metu sumokami kai kurie įsiskolinimai. Be to, pastebėjo, kad nors ankstesnės skolos ir buvo, tačiau žmonės atsiskaitė už vasarį šimtu procentų.
„Manau, kad vasarą viskas pajudės“, – tikisi direktorė.
Įmonė turi daugybę priemonių, kaip išsireikalauti skolas. Tai ir pokalbiai su žmonėmis, vekseliai, elektros atjungimas, antstoliai ir panašiai. V. Čiurlienės teigimu, paskutinė instancija yra teismai. Be to, išsireikalaujant skolas įmonės darbuotojai atlieka didelį ir iš esmės papildomą darbą.
Įmonei tokios skolos nėra gerai. V. Čiurlienė sakė, kad paslaugų tarifai patvirtinti 1998 metais. Jei jie būtų didesni, būtų galima teikti daug geresnes paslaugas, tačiau jie nekeliami. Tai atsiliepia ir bendrovės darbuotojų atlyginimams. Jie, pasak direktorės, yra maži.
Turi vilties
Šią žiemą didėjo ir Panevėžio butų ūkio skolininkų sąrašas. Šios įmonės direktorius Gintaras Ruzgys sakė negalintis pasakyti, kiek tiksliai, tačiau pirmąjį ketvirtį, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, stebėtas skolų augimas. O štai palyginus 2009 ir 2010 metus, skola pernai buvo išaugusi 66 tūkst. litų
„Yra vilties, kad skolos nebeaugs, nes vasarą gyventojai nebemokės už šildymą“, – tikėjosi G. Ruzgys.
Kartu teigė pastebintis, kad daugėja žmonių, nesumokančių už paslaugas po kelis mėnesius. Ir tai paprastai nebūna piktybiniai skolininkai, o įsprausti į kampą ir nebeišgalintys susimokėti gyventojai. Įmonės vadovas kol kas situacijos dėl skolų nedramatizuoja, tačiau, jei skolos ir toliau nemažėtų, tuomet bendrovei būtų sunkiau išsiversti.
D. Savickienė
