Vienoje po kitos ekonomikos nuosmukio apimtose šalyse prabylama apie poreikį tiesti pagalbos ranką būsto paskolų nebepajėgiantiems grąžinti gyventojams, tačiau Lietuvoje tokios iniciatyvos nauda abejojama.
Neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo žinia, kad JAV gelbėti prasiskolinusiems namų savininkams bei valstybinėms būsto paskolų bendrovėms ketinama skirti šimtus milijardų dolerių.
Valstijų prezidento Barako Obamos užmojai – padėti net 9 milijonams šeimų, kurioms gresia būsto praradimas dėl nemokumo. Daliai planuojama sumažinti palūkanų normas taip, kad įmokos neviršytų trečdalio skolininkų pajamų. Tam numatyta 75 mlrd. JAV dolerių. Valstybinėms būsto paskolų bendrovėms atitektų dar 200 mlrd. dolerių.
„Vyriausybei reikia pradėti galvoti apie tapimą tarpininku tarp finansinių problemų turėsiančių bankų skolininkų ir pačių bankų. Šiandien būsto paskolas Lietuvoje yra paėmę daugiau kaip 100 tūkstančių šalies gyventojų. Gali atsitikti taip, kad dalis jų, smaugiant ekonominei krizei, nebegalės laiku vykdyti savo įsipareigojimų bankams. Valdžios institucijos turi padaryti viską, kad iš laikinų finansinių sunkumų turinčių žmonių bankai neatimtų jų turto“, – prieš kurį laiką kalbėjo ir nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Estijos Vyriausybė sakė esanti pasiryžusi dengti nemokiais tapusių skolininkų paskolų palūkanas, o Latvijos valdžia ketinanti įpareigoti bankus kuriam laikui atsisakyti perimti nemokiųjų turtą.
R. Paksas svarstė, jog milijardines pajamas žmonių dėka uždirbantys bankai taip pat galėtų būti jiems geranoriškesni.
Į kovą už prasiskolinusiųjų bei jų vaikų gerovę kyla ir kiti politikai bei visuomenės veikėjai. Visuomeninių organizacijų vardu priimti įstatymą, kuris priverstų bankus trejiems metams atidėti įmokas už gyvenamąjį būstą ragino ir klaipėdietis Dionyzas Varkalis.
Tačiau viskas, ką iki šiol pavyko padaryti – tik Seimo pavasario sesijai užregistruoti Civilinio proceso kodekso pakeitimus. Juos priėmus šeimoms su vaikais bent iki 30 dienų pailgėtų terminas iki šeimos iškeldinimo iš išvaržyto būsto nuo vaikų teisių tarnybų informavimo apie tai.
Prasiskolinusiųjų jau senokai laukiamo Fizinių asmenų bankroto įstatymo teks laukti dar nežinia kiek. Pasak Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus vedėjos Dalios Sukiasianienės, rengiama tik įstatymo koncepcija ir ji dar nepasiekė Vyriausybės.
„Ar tai iš tiesų aktualu?“
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas
Latvijoje buvo svarstytas variantas, kad tam tikras garantijas teiktų Vyriausybė. Bankai - ne socialinės institucijos. Jeigu jie atsisakytų paimti skolininkų turtą, tektų įšaldyti indėlius ir klientai negalėtų disponuoti savo pinigais. Jeigu Vyriausybė nutartų teikti pagalbą ir apgalvotų mechanizmą, gal tai ir būtų išeitis, bet ar tai iš tiesų yra prioritetas ir aktualus klausimas? Būsto paskolų portfelis palyginti su kitomis - įmonių bei vartojamosiomis paskolomis, yra gana geras. Vartotojai keičia būstą, kurio nebegali išlaikyti, į paprastesnį, ieško įvairių išeičių, bet tai krizės laikotarpiu yra normalu. Nežinia, ar subsidijavimas pagelbėtų, ar kaip tik žmones užmigdytų ir neverstų išlaikyti pajamų bei ieškoti išeičių. Pavyzdžiui, Estija planų teikti pagalbą atsisakė ir jokių priemonių nesiims. Latvijoje sprendimas, kiek kalbėjau su Latvijos bankų asociacija, dar irgi nėra priimtas. Be to, nepamirškime, kad Latvijoje ir Estijoje įsiskolinimas yra dvigubai didesnis nei pas mus. Kur kas sudėtingesnė situacija pas mus yra dėl verslo kreditavimo, problemos šioje srityje turi ir daugiau įtakos visai ekonomikai.
„Neatsakinga pavienių politikų idėja“
Vytautas Lenkutis, Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas
Esant dabartinei įtemptai situacijai, kai Vyriausybė pirmiausia siekia subalansuoti viešuosius finansus ir stabilizuoti padėtį, nuo ko priklauso tolesnis tiek šalies gyventojų, tiek verslo ir bankų sektoriaus gyvavimas, būtų neatsakinga kalbėti apie papildomus neaiškaus masto įsipareigojimus. Taip pat akivaizdu, kad nėra teisinio pagrindo prisiimti tokius įsipareigojimus. Be to, Lietuvos banko duomenimis, paskolų kokybę charakterizuojantis rodiklis – paskolų vertės sumažėjimo ir paskolų portfelio santykis - šių metų sausio 1 dieną buvo 1,18 procento. Tai reiškia, kad blogos paskolos sudarė nedidelę visų paskolų portfelio dalį.
Pagrindinės antikrizinio plano nuostatos orientuotos į biudžeto išlaidų mažinimą. Neskaičiuojant ankstesnių įsipareigojimų (didinti mokytojų, socialinių, mokslo, kultūros darbuotojų atlyginimus, sveikatos draudimo išmokas, pašalpas, pensijas), kurių kaina 1,7 milijardo litų, šiemet valstybės biudžeto išlaidos jau sumažintos 7,8 procento. Estijos ir Latvijos finansinė situacija tikrai nėra geresnė nei Lietuvos. Todėl nei Lietuva, nei Latvija ar Estija rimtai nesvarstė galimybės valstybei dengti nemokiais tapusių bankų skolininkų palūkanas arba kaip nors įpareigoti bankus padėti tokiems žmonėms. Tai nuskambėjo tik kaip neapgalvota ir neatsakinga kelių pavienių politikų idėja.
Giedrė Norvilaitė
