Svarbaus amžiaus žmonių viltis, kad įveikus ekonomikos nuosmukį jiems bus kompensuotos pernai gruodį sumažintos senatvės ir netekto darbingumo pensijos, sudaužyta. Kompensavimą žadama pradėti ne anksčiau nei 2014-aisiais ir baigti per 5 metus. Toli nukeltas skolos grąžinimas ir jokio eiliškumo nebuvimas demonstruoja cinišką dabartinės valdžios požiūrį į žmones. Dauguma senjorų skriaudos atlyginimo gali nebesulaukti.
Kodėl mūsų valstybėje įsitvirtinęs ydingas požiūris į vyresnius žmones, kodėl manoma, kad tie, kurie statė pramonės įmones ir jose liejo prakaitą, plušo laukuose ar kitaip prisidėjo prie valstybės gerovės kūrimo, senatvėje neverti pagarbos, “Respublika" klausė Nepriklausomybės Akto signataro, buvusio Seimo ir Europarlamento nario Aloyzo SAKALO.
- Skriaudą garbaus amžiaus žmonėms Vyriausybė žada atlyginti tik po devynerių metų. Akivaizdu, kad per tokį ilgą laiką senjorų gretos išretės, žmonės teisingumo gali nesulaukti, o paveldėtojams nusavintos pensijos nebus grąžinamos.
- Jeigu nėra nustatytos eilės, nenumatyta pirma kompensuoti pensijas vyresniems žmonėms, visi kompensavimai tėra vaikų žaidimas. Joks kompensavimo mechanizmas nepadės, nes nebus kam jo taikyti. Eiliškumo pagal amžių sudarymas garantuotų daugiau teisingumo, tačiau ir jis problemos neišspręstų, nes ir jaunesni pensininkai gali pasitraukti iš šio pasaulio. Geriausias sprendimas būtų visiems kompensuoti per 2-3 metus, o ne tempti iki 2019 m.
- Kodėl žmogus mūsų valstybėje nesijaučia valdžios gerbiamas?
- Todėl, kad net aukščiausieji vadovai tai nuolat demonstruoja. Naujausias pavyzdys, iliustruojantis valdžios cinizmą, yra stichijos šėlsmas. Žūva žmonės, niokojamas jų turtas, o premjeras ramiai plaukioja valtele, negrįžta iš atostogų. Andrius Kubilius buvo ir tebėra cinikas. Žmonių jam reikia tik per rinkimus, kad už jį balsuotų. Valdžia piliečius laiko žemesniais už save, ne lygiaverčiais. Jokios pagarbos žmonėms nėra.
- Vyresniems žmonėms skaudu, kad visas jėgas atidavė statydami pramonės įmones, plušo fabrikuose, vargo kolūkiuose, bet atgavus Nepriklausomybę jų sukurtas turtas buvo pusvelčiui privatizuotas ir iššvaistytas. Senjorus skaudina ydingas požiūris, kad jie esą nieko geresnio nenusipelnė.
- Kai atkūrėme Nepriklausomybę, manėme, kad tvarkyti šalies ūkį seksis geriau. Nenoriu rikiuoti klaidų, bet jų padaryta labai daug. Nereikėjo leisti už investicinius čekius supirkti stambių įmonių. Aferistai ne už grynus pinigus, už čekius jų prisipirko, turtą išpardavė ir spruko į užsienį - tai sužlugdė pramonę.
Žemės ūkyje baisiausias dalykas buvo žemės pavertimas kilnojamuoju turtu. Tokiu įstatymu kaimų močiutės nepasinaudojo, tik politikai ir kitokie veikėjai įsitvirtino paežerėse ir derlingiausiose vietose. Kadangi žemė buvo grąžinama pagal tris įstatymus, tie, kurie žemę dirbo, buvo nuo jos nuvyti. O reikėjo rajonuose sudaryti eiles, suskaičiuoti resursus ir padėti žemdirbiams nusipirkti technikos, kad galėtų kurti ūkius ir dirbti žemę, ir tik tuomet pradėti restituciją.
- Tai dėl tų klaidų iki šiol ir kenčiame?
- Pažiūrėkime, kiek dėl jų nusivylė, nukentėjo žmonių. Baltarusijoje ir Rytprūsiuose statomos naujos atominės jėgainės, prie pat Europos Sąjungos sienų. Ten jos grėsmės nekels, o Lietuvoje Ignalinos atominė negalėjo veikti. Paklusome ES verslo interesams, o reikėjo pasiderėti. Bet mes norėjome greičiau įstoti į Europos Sąjungą. Praėjo tiek metų, o iki šiol nei elektros tilto, nei dujotiekio su Vakarais nėra.
- Pats tikitės sulaukti sumažintos pensijos kompensavimo?
- Norėčiau, bet tai priklauso ne nuo mano, o nuo Dievo valios.
Genė Silickienė
