“Halal kokybės sertifikavimas jokiu būdu nėra mados ar laikinumo dalykas. 2014 m. viduryje Halal ir Košer kokybės sertifikatus jau turėjo keliolika mūsų šalies įmonių”, – teigia VU EF Kokybės vadybos magistro programos vadovas prof. habil. dr. Juozas Ruževičius. Halal sertifikato ženklas etiketėje vis glaudžiau tapatinamas su produkto saugumu, sveikumu, kokybe, netgi ekologija. Į verslą su islamo pasauliu aktyviai įsitraukė tokie pasaulinio garso gamybos ir paslaugų gigantai, kaip McDonalds, Nestlé, Unilever, L’Oreal, Colgate, Baskin Robbins, Campbell Soup, Tesco, Sainsbury's, Carrefour ir kt.
Pasak profesoriaus, neturėtume sustoti ties mėsos gaminiais. „Juk mes galime eksportuoti ir duoną, ir nealkoholinį alų bei ekologinius žemės ūkio produktus. Halal maistas sudaro tik pusę pasaulinės Halal produktų apyvartos. Antrąją pusę mes dažnai užmirštam. Labiausiai vystosi ta antroji pusė – tai kosmetika, parfumerija, asmens higienos prekės ir vaistai”, – pabrėžia prof. habil. dr. J. Ruževičius. Islamo šalių rinka yra per daug pelninga, kad ją ignoruotų atitinkamų produktų gamintojai. Halal prekių potencialūs vartotojai yra ne tik 1,9 mlrd. musulmonų, bet ir įvairių rasių ir religijų žmonės, kurie ieško švarių ir grynų produktų.
Prognozuojama, kad globali vien tik maisto produktų Halal rinka 2018 metais pasieks 1600 mlrd. JAV dolerių apyvartą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie 80 proc. Halal maisto produktų gaminama ne Islamo šalyse. “Mes turime didelę neišnaudotą rinką ir naudodami tikslinio Halal marketingo priemones galime tikėtis lietuviškų Halal produktų eksporto bei platesnio realizavimo Lietuvoje. Apie tai kalbėsiu lapkričio 19 d. Žemės Ūkio ministerijoje rengiamoje konferencijoje „Verslas su islamo pasauliu: galimybės, iššūkiai ir patirtis”. Dažnai dalyvauju užsienio konferencijose šiais klausimais ir galiu patvirtinti, jog verslininkams ir vartotojams šviesti turėtų būti skirta valstybės edukacinė veikla. Tik tokiu būdu Lietuva gali įveikti ir tą laikiną Rusijos embargą, ir turi didžiules perspektyvas ateityje”, – tvirtina prof. habil. dr. J. Ruževičius.
Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro – Muftiato valdybos pirmininkas, muftijus Romas Jakubauskas pasakoja, jog Halal sertifikatas patvirtina, kad toks maisto produktas atitinka visas svarbiausias islamo mitybos taisykles. „Esminiai reikalavimai Halal produktams – kad jų sudėtyje nebūtų jokių islamo draudžiamų medžiagų pėdsakų (vadinamų Haram medžiagų) bei būtų užtikrinimas aukštas produktų higienos ir saugos lygis. Svarbiausi draudžiami produktai islamo religijoje yra kiauliena ir alkoholis, taip pat bet kokie sąlyčiai su šiais produktais”, – pasakoja R. Jakubauskas.
Religinio sertifikavimo tendencijos vis labiau paliečia eksportuojančias Lietuvos įmones. Tai rodo, kad šis sertifikavimas gali atverti platesnes duris į tam tikras šalis arba sertifikato neturėjimas – jas uždaryti. „Glaudžiai bendradarbiaujame su gerai Lietuvoje žinomomis įmonėmis užsiimančiomis miltinių produktų, paukštienos, greitai paruošiamų košių, pieninių ir kitokių ledų bei desertų, konservų, krabų lazdelių, žuvies ir mėsos produktų gamyba. Stengiamės įmonėms padėti pateikdami visus reikalavimus bei iš anksto įvertindami įmonės padėtį, ypač dėl žaliavų kokybės, jų tiekėjų ir kt.“, – pasakoja R. Jakubauskas.
Priklausomai nuo įmonėje vykdomos gamybos ir produktų specifikos gali reikėti daryti didesnius ar mažesnius pokyčius vykdomuose procesuose. „Kosmetikos, kūno priežiūros priemonėse neturi būti alkoholio, konditerijos gaminiuose – gyvulinių riebalų, vaistų kapsulėse naudojama želatina pagaminta iš galvijų arba avių ir panašiai. Kai kurie produktai iš prigimties yra laikomi Halal (vaisiai, daržovės, žuvis, medus ir pan.). Pavyzdžiui, įmonėje, gaminančioje pieno produkciją, Haram kritinių taškų beveik nėra ir Halal sertifikavimas dažniausiai nereikalauja daug investicijų. Todėl tokios įmonės gana paprastu keliu gali gauti Halal sertifikatą ir atverti didesnes rinkas savo produkcijai“, – teigia įmones sertifikuojantis muftijus R. Jakubauskas.
Priėmus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas Lietuvoje nuo 2015 metų sausio 1 d. bus galima gyvulius skersti ritualiniais tikslais. Mėsos gaminiams taikomi papildomi Halal specifiniai reikalavimai. Ūkininkas ir verslininkas Vidmantas Jonika pasakoja, jog tam, kad skerdžiama mėsa galėtų būti paženklinta kaip Halal, gyvulys turi būti paskerstas neapsvaigintas, tam tikru būdu aštriu peiliu, kad greitai nukraujuotų, kadangi islamas draudžia musulmonams vartoti kraują.
„Skerdimas turi būti vykdomas laikantis tradicijos, jį turi atlikti musulmonų religijos atstovas. Ypatingas dėmesys skiriamas gyvulio gerovei užtikrinti, siekiama nesukelti streso. Tam naudojami ne kolektyviniai, o individualūs gardai, juose gyvuliai iš atskirų ūkių atskiriami vieni nuo kitų, kad nesistumdytų. Čia jiems turi būti pašaro ir vandens. Tam, kad nesimatytų skerdienos, taip vadinamas „boksas“ atitveriamas užuolaida. Kalbant apie realizavimą, tai džiaugiamės, kad kitaip nei žydai, musulmonai suvartoja visas gyvulio dalis“, – patirtimi pasidalino V. Jonika, šiuo metu gyvulių verslą vykdantis Latvijoje.
