Pasak biržos Prekybos skyriaus vadovo Vaidoto Jonučio, pernai rudenį, šildymo sezono pradžioje, skelbta prognozė radikaliai pasikeitė – vietoj tikėtino 30 proc. brangimo vidutinė centralizuotos šilumos kaina didėjo daugiau nei 70 proc.
„Prognozavome, kad galėtų brangti 30 proc., tačiau dabar ši prognozė atrodo labai naiviai, nes brangimas viršijo 70 proc. Dydžiai seniai matyti, džiaugtis nėra kuo“, – konferencijoje pirmadienį sakė V. Jonutis.
Jo manymu, būsimą šildymo sezoną šilumos kaina Lietuvoje liks panaši, kaip ir kovą–balandį, tačiau palyginti su pernai rudeniu, ji bus gerokai didesnė.
„Didelio šuolio nebus, palyginant su paskutiniais sezono mėnesiais. Žinoma, lyginant su vidutine kaina, pokytis atrodys didelis“, – sakė V. Jonutis.
Eksperto teigimu, šildymo kainas tiesiogiai veikia biokuro kainų šuolis.
„Jeigu, sakykime, biokuro kainos kyla 50 proc., tai šildymo kainos kyla 25 proc. Manyčiau, kad jo kaina gali pakilti 50 proc. pagal tai, kokios dabar formuojasi tendencijos. Kaina sezono metu kinta: jeigu lapkričio pradžioje ji buvo maža, tai kovą – labai didelė. Todėl lyginant su tuo, ką turėjome sezono pabaigoje, kainos augimas atrodo nežymus, tačiau jeigu vertinsime pokyčius nuo sezono pradžios, jis bus didelis. Priklauso nuo to, iš kurio taško vertinsime. Kitą sezoną šildymo kainos turėtų būti panašios, kaip praėjusio pabaigoje“, – BNS aiškino V. Jonutis.
Jo teigimu, šildymo brangimą lėmė permainos globaliose žaliavų rinkose, pirmiausia sumažintas Rusijos gamtinių dujų tiekimas Europai ir išaugusi jų kaina.
„Sezonas buvo sudėtingas, tai, kas vyko Europos dujų rinkoje, jie prasidėjo gerokai anksčiau nei karas, gegužę-birželį prasidėjo neramumai, gamtinių dujų importas iš Rusijos nuo birželio ėmė mažėti, o kaina – kilti. Baltarusijos vadovas vienu įsakymu pakeitė visą situaciją rinkoje, rinka parodė priklausomybes nuo Rusijos ir Baltarusijos“, – kalbėjo V. Jonutis.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, gegužę vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje buvo 8,11 euro už kilovatvalandę (be PVM), palyginti su balandžiu, ji padidėjo 0,87 proc.
Biokuras brangsta, jo importas mažėja
„Baltpool“, kurioje biokuro kaina skaičiuojama pagal energetinę vertę, duomenimis, biokuras Lietuvoje per metus brango sparčiausiai – trumpalaikių sandorių rinkoje 2021-2022 metais fiksuotas 230 proc. kainų augimas – nuo 11,57 iki 26,56 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kainos tuo pačiu metu didėjo 212 proc., Estijoje – 153 proc.
Biržos vertinimu, šiuo metu orientacinis biokuro kainų lygis siekia apie 34 eurus už megavatvalandę.
Tokie kainų svyravimai, pasak V. Jonučio, gali atbaidyti potencialius biokuro tiekėjus, nes ilgalaikių įsipareigojimų vykdymas jiems reiškia nuostolį ar net bankroto riziką.
„Dalis tiekėjų patyrė didžiulius nuostolius, nes ilgalaikius sandorius privalėjo vykdyti, nepriklausomai nuo to, kad kaina dramatiškai pasikeitė, dėl to kitais metais gali formuotis tokia tendencija, kad tiekėjai nenorės sudaryti tokių sandorių net ir esant palankioms kainoms, neapibrėžtumas toks didelis, kad tiekėjai rizikuoja įmonės išlikimu. Tai prastas reiškinys“, – sakė jis.
Pripažįstama, kad Lietuvos biokuro rinką gali pakeisti „Ignitis grupės“ statomas Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas, kuris gamybą planuoja pradėti kitų metų pirmąjį ketvirtį.
„VKJ bus iššūkis visai valstybei, nes biokuro poreikis išaugs apie 15 proc. Jo pasirodymas rinkoje turi būti žinomas kaip įmanoma anksčiau“, – teigė V. Jonutis.
Anot jo, taip pat baiminamasi konkurencijos iš Lenkijos, kurioje subsidijomis skatinama naudoti daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių, todėl biokuro kaina ten gali būti gerokai aukštesnė nei Lietuvoje.
„Lenkija yra pavojinga dėl to, kad jeigu lenkai pasiūlys aukštesnę kainą, bus problemų Lietuvoje, ypač pietinėje dalyje, iš kur ekonomiškai patogu eksportuoti“, – kalbėjo V. Jonutis.
Jis neatmetė, kad prieš naują šildymo sezoną daugiau biokuro iš Lietuvos norės pirkti ir Skandinavijos valstybės, kurios anksčiau iš Rusijos importuodavo itin daug šilumos gamybai naudojamos medienos, tačiau įvedus sankcijas prarado tiekėjus Rytuose.
„Medienos pirkimo tvarka dabar yra peržiūrima dėl tokios rizikos, nes Skandinavijos šalys iš Rusijos bei Baltarusijos importuodavo 10 mln. kietmetrių medienos. Iš tikrųjų yra rizika, kad regiono fabrikai ieškos naujų rinkų tam kiekiui įgyti“, – sakė „Baltpool“ generalinis direktorius Andrius Smaliukas.
Švedijos biomasės asociacijos „Svebio“ vadovas Gustavas Melinas sako, kad Švedija turi neišnaudotų resursų miškininkystėje, tačiau jų praradimams kompensuoti neužteks, todėl teks biokuro ieškoti užsienyje, taip pat – ir Baltijos šalyse, nors čia jis yra brangus.
„Nemanau, kad galime surinkti tiek daug Švedijoje. Aišku, mūsų kompanijos visada dairosi į Baltijos šalis, bet jeigu kainos didės, reikės rasti kitus sprendimus. Jeigu Baltijos šalyse biokuras kainuos 25 eurus už kilovatvalandę be transportavimo išlaidų, tai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ar Brazilijos mes galime gauti už tą pačią kainą, įskaitant atvežimą. Nors prognozuoti krovinių gabenimo kainas sudėtinga“, – pristatyme kalbėjo G. Melinas.
Lietuva, pasak V. Jonučio, galėtų išsiversti be importuojamo biokuro, nes šalies miškuose yra užtektinai kirtimo atliekų.
„Manyčiau, kad Lietuva, be importo, turi tik vieną galimybę išgyventi: pradėdama naudoti kirtimo atliekas, kurių kiekis Lietuvos miškuose yra pagaminamas labai didelis, tačiau dėl mažos paklausos šiuo metu jis nesurenkamas“, – kalbėjo V. Jonutis.
Pasak A. Smaliuko, šis produktas padidintų vietinio biokuro pasiūlą rinkoje ir iš dalies kompensuotų sumažėjusį importą.
„Padidinti vietinio biokuro prieinamumą galima šilumos gamintojams pradėjus naudoti kirtimo liekanas, kurių nepanaudotų rezervų Lietuvoje turime nemažai – jau yra priimtas sprendimas šilumos gamintojus įpareigoti naudoti 30 proc. kirtimo liekanų. Tikimės, kad šis produktas bus populiarus ir pasibaigus įtemptam laikotarpiui rinkoje, o tai leistų sumažinti importą iš trečiųjų šalių“ – konferencijoje teigė A. Smaliukas.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ direktorės Vilma Baturo teigimu, šiuo metu iš Baltarusijos importuojama labai nedaug biokuro, greitai jo iš viso neliks, o iš kitų šalių jis neįvežamas.
„Jau dabar minimaliai įvežama, o nuo birželio įsigalioja pačios Baltarusijos įvesta tvarka, kai jie patys spręs, kam parduoti. Iš kitur mes neimportuojame, keli procentai būdavo iš Latvijos. Todėl reikia ieškoti, kaip atkurti sistemą Lietuvoje“, – BNS pirmadienį sakė ji.
Per „Baltpool“ biržą praėjusį sezoną buvo pristatyta biokuro už 95 mln. eurų.
Energetikos ministerijos duomenimis, nuo 2019-ųjų iki 2021 metų pradžios importas iš Baltarusijos į Lietuvą sudarė nuo 30 iki 40 proc. visos šalies biokuro rinkos.
