Pastaraisiais metais suaktyvėjusį gyvų galvijų išvežimą į Turkiją sustabdė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) sprendimas nuo praėjusių metų gruodžio 1 d. drausti eksportą dėl šioje šalyje plintančios snukio ir nagų ligos užkrato pavojaus. Lietuva bene vienintelė iš Europos Sąjungos šalių įvedė tokius apribojimus.
Negali vykdyti įsipareigojimų turkams
Galvijų augintojai ir jų eksportuotojai tvirtina, kad dėl draudimo patiria nuostolių. Ne viena įmonė turi pasirašytas sutartis ir įsipareigojimų parduoti galvijus turkams, tačiau jų negali vykdyti.
„Iš turkų esame gavę avansinį apmokėjimą, todėl turime vežti galvijus. Suderėjome, kad palauks iki kovo mėnesio. Jei iki to laiko draudimas nebus panaikintas, būsime priversti bylinėtis su valstybe“, – „Valstiečių laikraščiui“ pareiškė žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviška mėsa“ valdybos pirmininkas Vidmantas Jonika.
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktoriaus Dariaus Dzekčioriaus teigimu, turkai nuolat teiraujasi, kada mūsų šalyje bus panaikinti galvijų eksporto apribojimai.
Galvijų eksportuotojams susidaro įspūdis, kad VMVT delsia ir neskuba atnaujinti eksporto.
„Vis maitina pažadais panaikinti draudimą, tačiau iki šiol judėti negalime. Kiek kartų buvome susitikę, tai pateikiama visokių motyvų, kodėl procesas užtrunka. Tarnyba aiškina, kad su Turkija derina sertifikatus dėl papildomų prevencijos priemonių. Bet kiek tai gali trukti?“ – apmaudo neslėpė V.Jonika.
Vyksta kova dėl veršelių
VMVT skelbė, kad gyvų galvijų eksportas į Turkiją uždraustas dėl užkrečiamųjų ligų šioje šalyje plitimo.
Tokie VMVT aiškinimai ūkininkų ir galvijų eksportuotojų neįtikina. „Šie argumentai nieko verti, nes latviai ir estai tokių priemonių nesiėmė ir toliau veža galvijus į Turkiją. Be to, jie samdo mūsų vežėjus, kurių transportas skersai ir išilgai važinėja po visas tris Baltijos šalis, tad tikimybė platinti užkratą – labai didelė. Kokia logika vienai Lietuvai drausti eksportą dėl ligų prevencijos?“ – piktinosi kooperatyvo „Lietuviška mėsa“ vadovas.
Tokios aplinkybės tik sustiprina galvijų augintojų įtarimus, kad eksporto draudimas kažkam gali būti naudingas.
„Ligų visada buvo ir bus. Bet bėda ta, kad tuo kartais naudojamasi kaip dingstimi apriboti prekybą. Valstybė taip bando apsaugoti savo interesus. Galvijų eksporto į Turkiją draudimas gali turėti panašių poteksčių. Vietos rinkoje vyksta kova dėl veršelių. Jie išvežami į kitas šalis ir ten toliau auginami, taip sukuriamos darbo vietos ir pridėtinė vertė. Tai galėtų vykti mūsų šalyje“, – samprotavo Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos prezidentas Albertas Šiurna.
Anot D.Dzekčioriaus, turkų susidomėjimas mūsų ūkininkų galvijais turėjo nemažą įtaką išaugusioms galvijų kainoms vietos rinkoje, todėl gali būti, kad neatsitiktinai atsirado ir eksporto apribojimų.
„Pernai ir užpernai kone kiekviename kieme stovėjo turkai, todėl ir kainos paaugo. Pasirodo, kad perdirbėjai gali mokėti daugiau ir pelningai dirbti. Jei kainos būtų buvusios palankesnės ir anksčiau, dabar būtų galvijų per milijoną ir darbo visiems. Tačiau perdirbėjai kerta šaką, ant kurios patys sėdi“, – dėstė A.Šiurna.
D.Dzekčioriaus įsitikinimu, jei ir toliau bus delsiama, perdirbėjai tuo pasinaudos ir pradės mažinti kainas. Tokios tendencijos esą jau pastebimos.
Ūkininkų teigimu, pastaruoju metu galvijų supirkimo kainos buvo vienos geriausių. „Parduodant gero įmitimo bulių mėsai gaunama ne ką mažiau nei už parduotą galviją veislei. Tai gerai“, – pastebėjo A.Šiurna.
Pagyvėjo ir jautienos rinka. Augintojai džiaugiasi, kad jų pastangos populiarinant kokybišką jautieną nebuvo beprasmės: vis daugiau vartotojų renkasi šią mėsą.
Dėl išmokų gali sumažėti eksportas
Augintojai sutinka, kad veršelių eksportas nenaudingas šaliai. Tačiau ūkininkai renkasi jiems naudingesnį variantą.
„Jei augintojai neturi sąlygų veršelius laikyti ir penėti, jiems apsimoka juos parduoti“, – aiškino D.Dzekčiorius.
Anot A.Šiurnos, ūkininkams geriau žvirblis saujoj nei briedis lankoj. „Atsiradus papildomų išmokų už mėsinius galvijus, veršelius apsimoka auginti iki skersti tinkamo svorio. Gerai, kad pagaliau atsigręžta į gyvulininkystę. Jei tokia politika bus tęsiama, veršelių eksportas turėtų gerokai sumažėti. Tada nereikės ir draudimų“, – dėstė mėsinių galvijų augintojas.
V.Jonikos teigimu, pernai kooperatyvas „Lietuviška mėsa“ kartu su partneriais eksportavo apie 200 gyvų galvijų ir apie 9 tūkst. galvijų skerdeną, kurios didžioji dalis teko Rytų rinkoms.
Eksporto draudimai apribojo praėjusių metų pabaigoje 5 pieno gamintojų kooperatyvų, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos bei Žemės ūkio rūmų įsteigtos kooperatinės bendrovės „Baltic Cattle“ veiklą.
„Mėsinių galvijų augintojų asociacija ir kooperatyvas „Pieno gėlė“ pernai į Turkiją pardavė du furgonus galvijų. Prasidėjęs bendradarbiavimas nutrūko, bet mes vystome alternatyvius projektus. Šiemet bandomąją partiją skerdenos išsivežė šveicarai“, – teigė kooperatinės bendrovės „Baltic Cattle“ direktorius Nikolajus Dubnikovas.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai ir 2010 m. iš mūsų šalies buvo išvežta bemaž 130 tūkst., o 2009 m. – apie 150 tūkst. galvijų.
Europoje plinta naujas virusas
Galvijų augintojai svarsto, kad jiems gali būti naudingas Rusijos sprendimas nuo vasario pradžios laikinai stabdyti galvijų importą iš ES šalių, kuriose aptiktas naujas, Šmalenbergo virusas.
Skelbiama, kad šis virusas nustatytas Vokietijos, Belgijos, Olandijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ūkiuose.
Rusija, Kazachstanas įsiveža nemažai veislinių galvijų iš šių šalių. Sustabdžius importą pirkėjai iš Rytų rinkų gali dažniau užsukti į Lietuvos ūkininkų kiemus.
„Bėda ta, kad rusams reikia didelio kiekio tiek veislinių mėsinių, tiek pieninių galvijų. Mes tiek negalime pasiūlyti, tačiau galima susiderėti, kad vienu metu pirktų mažesnius kiekius. Vis dėlto iš mūsų arčiau atsivežti, be to, ir kainos gali būti palankesnės nei Vakarų Europoje“, – samprotavo D.Dzekčiorius.
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktoriaus teigimu, situacija palanki dar ir todėl, kad Rusija nemažai subsidijų skyrė veisliniams galvijams įsigyti, tad galvijų eksportas į šią šalį gali išaugti.
Anot A.Šiurnos, rusai jau ne vienus metus domisi mūsų veisliniais galvijais, tačiau dažniausiai mūsų šalis jiems – tarsi žvalgybos aikštelė: „Pasidairo ir išvažiuoja galvijų pirkti į didesnes Europos šalis.“
Mūsų augintojų veislinius galvijus perka baltarusiai, jais domisi kazachai.
Vidmantas Paulauskas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas
Svarbiausia laikino galvijų eksporto draudimo priežastis – snukio ir nagų ligos plitimas Turkijoje. Šios šalies veterinarijos tarnybos duomenimis, 2010 m. minėtos ligos protrūkių užregistruota 1 659, o 2011 m. – jau 1 670. Be to, dar ne visi ligos atvejai užfiksuoti. Turkijoje plinta ir ožkų bei avių raupai. Taigi visa puokštė ligų sukėlė nerimą. Kilo tiesioginė grėsmė pernešti užkratą, nes į mūsų ūkius atvyksta transportas, vežantis galvijus į Turkiją, ūkiuose lankosi šios šalies veterinarijos specialistai. Todėl teko taikyti griežtas priemones. Bendradarbiaujant su šios šalies tarnybomis pakeisti veterinarijos sertifikatai, išduodami eksportuojant galvijus, į juos įtrauktos papildomos sąlygos dėl transporto dezinfekavimo ir pan. Turkija įtraukė tokias sąlygas, dėl kurių sudėtinga, o kai kuriais atvejais neįmanoma būtų išsiųsti mūsų galvijų. Prašome, kad tos sąlygos būtų pakeistos. Parengti biologinės saugos reikalavimai. Vienas iš jų – kad iš Turkijos atvykę augintojai ir veterinarai 48 val. negalėtų patekti į mūsų ūkius. Kai šie procesai bus užbaigti ir pasikeis situacija dėl ligų, bus galima atšaukti draudimą. Jei galvijų eksportuotojai įžvelgia mūsų kaltę, atsakysime teisme. 2011 m. rudenį Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje buvo nustatytas naujas virusas, pavadintas Šmalenbergo. Ši galvijų liga būdinga šiltiems kraštams. Manoma, kad ją perneša mašalai. Tvirtinama, kad žmonių sveikatai minėtas naujas virusas pavojaus nekelia. Informacijos apie ligą nedaug, atliekami stebėjimai ir tyrimai. Egiptas, Libanas, JAV, Ukraina, Rusija dėl to įvedė tam tikrų prekybos apribojimų. Mes numatę atlikti stebimuosius tyrimus ir dėl šios ligos.
V. Tavorienė
