Balsas.lt gavo skaitytojo laišką, kuriame penkiasdešimtmetį perkopęs vyriškis pasakoja susidūręs su tokiais potencialaus darbdavio reikalavimais, kad ne tik pažįstami žmonės, bet ir valstybinių institucijų – Darbo biržos, SODRA, Darbo inspekcijos – atstovai liepė būti labai atsargiam (įmonė redakcijai yra žinoma).
“Tris mėnesius buvo užsiregistravęs Darbo biržoje ir ieškojausi darbo. Gavęs darbo pasiūlymą už minimumą jį priėmiau ir dairiausi toliau – niekada nežinai, kaip su darbais seksis mano amžiaus asmeniui. Netrukus sulaukiau dar vieno pasiūlymo – kur kas geresnio, atitinkančio mano ilgametę darbo patirtį. Pirmą kartą susitikęs su potencialiu darbdaviu apsidžiaugiau – man siūlė baldų pardavėjo poziciją už neblogą atlyginimą. Potenciali vadovė ir įmonės savininkė maloniai nuteikė kalbėdama apie įmonės politiką, pasirinkimą dirbti tik šviesiai ir atsirinkti žmones, kurie padeda išlaikyti solidų įmonės įvaizdį. Moteris taip pat pasiteiravo, ar šiuo metu esu užsiregistravęs Darbo biržoje. Man atsakius neigiamai vadovė mane nustebinu klausimu, ar sutikčiau ten grįžti jų prašymu ir tik tuomet pas juos darbintis – tuomet jie turėsią teisę gauti subsidiją mano darbo vietai. Atsakęs, kad problemų gal ir nekiltų, sulaukiau, galima sakyti, liaupsių ir kvietimo į antrąjį darbo pokalbį. Nors džiaugiausi sėkme, tas klausimas dėl grįžimo į Darbo biržą nedavė ramybės, šeima taip pat skatino pasidomėti.
Pakalbėjus su asmenine Darbo biržos konsultante ir specialistu paaiškėjo, kad įmonė tikrai turi galimybę gauti subsidiją, kuomet įdarbina vyresnį nei penkiasdešimties metų darbuotoją. Tačiau garantijos, kad įmonė subsidiją gaus – nėra. Informacija, ar įmonei bus skirta subsidija, gaunama tik po kreipimosi į specialią komisiją (asmuo visa kreipimosi laiką turi būti užsiregistravęs Darbo biržoje). Tai išgirdus natūraliai kilo klausimas – o jei subsidijos įmonė negaus, tai ar aš vis dar būsiu reikalingas? Ir tai toil gražu dar ne viskas… Toks grįžimas į Darbo biržą taip pat reiškia, kad jei mano ir naujojo darbdavio santykiai nesiklostytų ir tektų vėl tapti bedarbiu, per, tarkime, bandomąjį laikotarpį, neturėčiau teisės kreiptis dėl bedarbio pašalpos visus metus…
Štai su tokiomis žiniomis ėjau į antrąjį pokalbį įmonėje, kurios dėmesiu iš pradžių taip džiaugiausi. Buvau nusprendęs nieko nesakyti, jei klausimas vėl neiškils. Deja, tokioms viltims nebuvo lemta išsipildyti. Buvo paklausta atvirai – ar sutinku išeiti iš dabartinio savo darbo ir grįžti į Darbo biržą… Man pradėjus dėstyti faktus buvo mesta frazė: “tai tu viską tiksliai išsiaiškink, o tada kitą savaitę pasikalbėsime”. Bet skambučių daugiau nesulaukiau – nei nurodytąją, nei kitą savaitę.
Taigi, darau išvadą, jog netiko mano atsisakymas aukoti viską dėl potencialios galimybės dirbti toje įmonėje. Man pasisekė, kad turiu bent kokį darbą, tad nuėjus netenka dėl galimybės dirbti pažadėti bet ką… O ką daryti tiems, kurių situacija kitokia?”
