Šalys buvo vertinamos dešimtbalėje sistemoje, 9–10 balų reiškia, kad šalis yra itin palanki verslui. Lietuvos indeksas šiemet siekė 6,3 balo ir regione užsitikrino 7-ą vietą. Lietuva savo rezultatais aplenkė tik Lenkiją, Latviją ir Rusiją. Sparčiausiai augo verslo aplinkos indeksas.
Indekse vertinama – verslo sąlygos, darbo rinka, mokesčių politika, finansų rinkos efektyvumas, užsienio prekybos sąlygos, švietimo sistema, valstybės valdymas, infrastruktūra, logistika bei inovacijų klimatas. Pagal visus kriterijus, išskyrus verslo sąlygas, Lietuva atsilieka nuo regiono vidurkio, o didžiausias neigiamas atotrūkis yra susijęs su nepakankamomis finansavimo sąlygomis, prasčiau išvystyta susisiekimo infrastruktūra bei nelanksčia darbo rinka. Verslumo vidurkis Lietuvoje augo sparčiausiai regione, tačiau ne vienoje srityje vis dar trūksta progreso. Per metus labiausiai prastėjo finansų rinkų vertinimas, užsienio prekybos sąlygos bei inovacijų klimatas – šiuo aspektu Lietuva žymiai atsilieka nuo kitų regiono narių. Bankų finansinės būklės ir vertinimas buvo pakilęs prieš porą metų, tačiau po to vėl mažėjo.
Stipriausia Lietuvos vieta – švietimas, tačiau regione vis tiek užimame tik 7-ą vietą.
10 reformų, pažadinsiančių konkurencingumą
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatė10 reformų, kurios galėtų iš esmės pakeisti Lietuvos konkurencingumą ir ekonomikos vystymosi potencialą.
Ekonomisto teigimu, negalima sakyti, kad Lietuvoje ir dabar niekas nėra daroma – pamažu viskas juda į priekį. Anot jo, šie pasiūlymai-reformos ne kosmetiškai pataisytų situaciją, o keistų ją iš esmės. To reikia daugelyje sričių. „Manau, kad darbo kodeksą ar GPM įstatymą reiktų ne kaitalioti, o kurti nuo nulio. Pavyzdžiui, darbo kodeksas yra parašytas kitokiais laikais ir nebeatitinka situacijos“, – sakė N. Mačiulis.
Pirmiausia ekonomistas siūlytų taisyti švietimo sistemą. Čia reiktų skatinti konkurenciją ir integraciją su verslu, trumpinti studijas. Anot N. Mačiulio, viena silpniausių vietų yra studentų praktika. „Ne vienus metus dirbau aukštojo mokslo įnstitucijose, todėl puikiai žinau, kad dažniausiai praktika studentams – tik formalumas“, – sakė ekonomistas. Dėl šių priežasčių, penktadalis 25–29 metų jaunuolių, nepaisant įgyto išsilavinimo, negali susirasti darbo.
Kitas pasiūlymas – tęsti prieš ketverius metus pradėtas pastangas skatinti konkurenciją tarp aukštojo mokslo institucijų, stiprinti kokybės priežiūrą ir bendradarbiavimą su įmonėmis. Pasak N. Mačiulio, Lietuvoje bakalauro ir magistro studijos yra per daug ištęstos. Kadangi universitetai finansuojami pagal studentų mokymosi trukmę, reikėtų trumpinti studijų laiką. Pasak ekonomisto, neprarandant kokybės, studijas būtų galima sutrumpinti iš viso 2 metais. Taip pat efektyvumo nesuteikia ir ilgiausios Europoje moksleivių atostogos.
Antroji siūloma reforma susijusi su darbo rinkos lankstumo didinimu. Terminuotų sutarčių sudarymas šiuo atveju problemos iš esmės nesprendžia ir sukuria dviejų pakopų darbo rinką. Ekonomistas mano, kad reikėtų mažinti įmonių naštą susijusią su darbuotojų atleidimo įspėjimo laikotarpiu ir išeitinėmis kompensacijomis.
„Nesiūlome atsisakyti socialinės apsaugos, tačiau bent dalį šios apsaugos turėtų suteikti valstybė – negalima palikti visos naštos įmonėms“, – sakė N. Mačiulis.
Trečiasis pasiūlymas – gimstamumo, reemigracijos ir imigracijos skatinimas. Darbo rinka ateityje trauksis dėl itin žemo gimstamumo pastaruosius 20 metų bei pastarojo 10-mečio emigracijos, ši tendencija ne tik slopins ekonomikos augimo potencialą, bet ir didins viešųjų finansų įtampą, nes didės išlaikomų ir išlaikančių asmenų santykis. Tačiau šias problemas įmanoma išspręsti tik ilgame laikotarpyje.
Kaip vieną būdų skatinti imigraciją ekonomistas siūlo leisti užsieniečiams sukurti finansines ir kitas paskatas registruoti patentus Lietuvoje.
Ketvirtoji reforma – mažinti mokesčių naštą, ypač darbo mokesčius. Lietuvos mokesčių sistema yra viena nepalankiausių Baltijos jūros regione. Pagrindinė našta yra darbo mokesčiai, iš žmogaus atimantys per 40 proc. jo uždarbio. Pajamas biudžete siūloma didinti naikinant lengvatas ir išimtis, ypač dideles pajamas gaunantiems gyventojams, kovoti su kontrabanda, šešėline ekonomika, didinti valstybės į biudžetą gaunamus dividendus.
Penktoji siūloma reforma – šešėlinės ekonomikos šalinimas. Per metus valstybė dėl kontrabandos praranda per milijardą litų pajamų. Vien dėl cigarečių kontrabandos per metus prarandama nuo 500 iki 300 mln. litų. „Sunku suprasti, kaip tokio lygio kontrabanda nėra matoma – čia kalbame ne apie kelias dėžes cigarečių, čia veikia didelės, organizuotos kontrabandos grupės“, – pabrėžė ekonomistas. Lietuva yra kontrabandos „lyderė“ Europoje.
Šeštoji reforma – valstybės valdomų įmonių (VVĮ) ir kito turto valdymo efektyvumo didinimas. Siūloma tęsti nepriklausomų valdybos narių skyrimą ir finansinių tikslų iškėlimą. Net pasiekusios dvigubai mažesnį veiklos efektyvumą nei privataus sektoriaus įmonės, prie biudžeto galėtų prisidėti milijardu litų. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į savivaldybės valdomas įmones.
Septintasis pasiūlymas – mažinti VVĮ nuosavo kapitalo dydį ir/arba listinguoti dalį jų akcijų. VVĮ kapitalas siekia 18,9 mlrd. litų. Skolinto ir nuosavo kapitalo santykis tik 12,5 proc., privačių įmonių – 100 proc.
Aštuntoji reforma – „Sodros“ pertvarka. Pagrindinė mokesčių našta atsiranda ne dėl GPM, o dėl įmokų Sodrai, todėl jos reforma turėtų būti pagrindinė visų mokesčių reformos ašis.
Devintoji reforma – viešojo sektoriaus „liekninimas“. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva neteko 13 proc. gyventojų, tačiau viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius išliko gana didelis. Lietuvoje tiek lovų skaičius ligoninėse, tiek gydytojų skaičius, tenkantis 100 gyventojui, viršija ES vidurkį.
Galiausiai „Swedbank ekonomistai rekomenduoja tobulinti valstybės strateginį planavimą ir siekti ekonominės politikos nuoseklumo. „Jaunoje demokratinėje valstybėje valdžios pasikeitimas dažnai lemia ir aštrius vykdomos ekonominės politikos pokyčius, ypač energetikos srityje. Tačiau tokie lūžiai visuomet yra neigiamas signalas užsienio ir vietos investuotojams, todėl jie turėtų tapti išimtimi, o ne nuspėjama taisykle“, – apibendrino N. Mačiulis.
