Ūkininkų bendradarbiavimui ir tam, kad jie galėtų lengviau tiesiogiai pasiekti produkcijos pirkėjus skiriama ir Europos Sąjungos (ES) parama.
Iki šiol ji buvo teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.
ES paramos galimybėmis pasinaudoję ūkininkai džiaugiasi sutaupę ne tik pinigų, bet ir žemės resursų.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis pasakojo, kad pasinaudojus ES parama pavyko suburti kooperatyvą, kuris vienija 25 narius, o jų gaminama produkcija apima platų spektrą nuo daržovių iki mėsos gaminių.
„Įkūrėme parduotuvę „Rupūs miltai“ su centralizuotu logistikos centru. Produktus pernai vasarą tiekėme kavinėms ir restoranams. Šiemet deramės su darželiais ir mokyklomis. Taip pat ekologiškus produktus mūsų fizinėje parduotuvėje gali įsigyti ir visi kiti gyventojai. Žinoma, pernai klientų ratą sumažino koronaviruso pandemija, tačiau tikimės, kad šiemet viskas išsispręs.
Visus ūkininkų produktus suvežame į vieną vietą, o paskui jau skirstome atskiroms maitinimo įstaigoms. Šis būdas padeda sutaupyti laiko, pinigų ir žemės resursų. Juk jeigu kiekvienas ūkininkas vežios savo produkciją į atskirus restoranus jis sugaiš daug laiko ir terš aplinką.
Labai svarbus yra ekologinis aspektas, transporto priemonės teršia aplinką, tad siekiame centralizuoti ūkininkų produkcijos tiekimą. Pristatome iš karto visus ar daugumą reikalingų maisto produktų“, – pasakojo asociacijos pirmininkas.
Anot jo, šia galimybe džiaugiasi ne tik ūkininkai, bet ir restoranų atstovai.
„Jie iš karto gauna visą paketą produktų, kurie yra ekologiški ir kokybiški“, – pastebėjo S. Daniulis.
Jis tikisi, kad panašios iniciatyvos paskatins ūkininkus burtis į kooperatyvus.
„Sukurti šį kooperatyvą nebuvo lengva, tačiau mums tikrai padėjo ES parama, be jos nebūtume išsivertę. Nors parama gali būti skirta vos keliems ūkiams (tinkamumo sąlyga – mažiausiai 2 ūkio subjektai turi susijungti), sukurti maisto produktų trumpąją tiekimo grandinę, tačiau kur kas labiau ji ekonomiškai pasiteisintų, jeigu tiekimo grandinę kurtų 10 ar dar daugiau ūkių. Juk po vieną ūkininkai niekam neįdomūs, o susibūrę jie jau gali pakonkuruoti ir su perdirbėjais, ir su užsienio tiekėjais.
Vis tik pastebiu, kad kol kas ūkininkai neigiamai žiūri į kooperatyvus, sieja juos su sovietiniais kolūkiais. Taip pat kooperatyvų steigimą sunkina biurokratizmas, jį reikėtų mažinti. Tačiau ūkininkai jau supranta, kad išgirsti jie bus tik bendruomenėje, tad vis daugiau ūkininkų jungiasi į ekologinių ūkių asociaciją“, – pasakojo S. Daniulis.
Anot jo, verta priklausyti asociacijai, nes ji tiesiogiai atstovauja ūkininkų interesams, padeda susidūrus su teisinėmis problemomis, taip pat asociacijoje dalinamasi informacija.
„Čia ūkininkai sužino apie naujausias ūkininkavimo technologijas ar ES finansuojamus projektus, kuriuose vėliau dalyvauja. Labai daug ūkininkų dalyvauja įvairiuose ES paramos projektuose. Skatiname ūkininkus tai daryti. O tiems, kuriems trūksta žinių, suteikiame reikalingą informaciją“, – asociacijos pliusus vardijo S. Daniulis.
Parama trumposioms tiekimo grandinėms
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, pernai 27 pareiškėjai nusprendė pasinaudoti siūloma ES ir Lietuvos biudžeto parama kurti trumpąsias žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandines.
Visų pareiškėjų prašoma parama viršijo 2,95 mln. eurų. Didžiausia parama vienam projektui įgyvendinti siekia 120 tūkst. eurų. Paraiškų vertinimas jau eina į pabaigą, 7 paraiškoms jau skirta parama už daugiau nei 0,7 mln. eurų.
Pareiškėjai gavę paramą trumposios tiekimo grandinės veiklai vykdyti, susiplanavo investicijas į statinių, naudojamų ir susijusių su žemės ūkio produkcijos gamyba ir sandėliavimu, statybos arba esamų rekonstravimo ar kapitalinio remonto projektus bei infrastruktūros sutvarkymą.
Panašu, kad ūkininkų bendradarbiavimui ir trumpesniam jų produkcijos keliui nuo lauko iki stalo, dėmesio skirs ir naujoji ŽŪM vadovybė.
Ministras Kęstutis Navickas yra ne kartą apie tai yra kalbėjęs viešai.
„Vadinamosios trumposios maisto tiekimo grandinės, vienaip ar kitaip bandytos, bet reikėtų šioje vietoje skatinti kooperaciją ir rasti būdus, kad ūkininkai galėtų suformuoti ne vieną produktą, bet produktų krepšelį.
Turint produktų krepšelį galima dalyvauti ir viešuosiuose pirkimuose, tai būtų tikrai didelė paskata, ėjimas į vietos rinkas ir tiesioginis santykis su vartotoju“, – prieš kurį laiką sakė K. Navickas.
